Kartą gyveno žmogelis –
Paprastas, nepasiryžęs,
Suodinas voro švarkelis,
Dulkių bateliai suplyšę
Pelkėj turėjo trobelę,
Vieškely – keturis vėjus,
Žilą, barzdotą ožkelę –
Ta jo visai nemylėjo. Skaityti tęsinį…
Vėjas, tartum devyni vilkai,
Prie namų tai staugia, tai vaitoja,
Snaigės leidžiasi – balti pulkai –
Visą mano žemę okupuoja.
Mano upės šiandien – tartum plentai,
Baltos, kaip palatos – mano pievos.
Siautėja baltieji okupantai,
Tyli žaliaakis girių Dievas. Skaityti tęsinį…
Jei kambary nėra kėdės –
Tai nieks ant jos ir nesėdės.
Jei kambary nėra nė stalo –
Ant jo nieks nestatys bokalo.
Jei kambary nėra ir lubų –
Neklaidžios musė ten nutūpus.
Jei kambary nėra net sienos –
Neatsirems į ją nė vienas. Skaityti tęsinį…
Vienas sau žingsniuoju –
Į kurią gi pusę?
Anei negalvoju,
Kur šią naktį būsiu.
Aidą mano žingsnių
Sutemose lydi
Skambanti lakštingala,
Vasaroj paklydus. Skaityti tęsinį…
Miega mokykloj varpeliai,
Sūnūs paskendusio Varpo.
Skamba padangėj paukšteliai, –
Mėlyną audeklą karpo.
Stoviu nuo vasaros žalias
Aš ant aukščiausios kalvos –
Visą, o visą birželį
Mokysiuos paukščių kalbos.
O vidur liepos dienų
Aš atsisėsiu prie Nemuno, –
Mokysiuos iš vandenų
Didelio, ilgo gyvenimo.
Ir vakarais pievoj šoksiu
Nieką kartu su drugiais…
Na, o rugpjūty išmoksiu
Mirti, kaip miršta rugiai…
Kėdė turi keturias kojas…
Stalas yra apvalus…
Sėdžiu prie stalo – rimuoju
Kėdę su šituo stalu.
Bet! Ką gali parašyti
Apie tą kėdę, tą stalą?.. –
Stovi už lango nušvitęs
Kovas, ir inkilą kala.
Išmetu kėdę pro langą –
Stalas plačiai išsižioja…
Sprunka šalin nusigandęs
Eilėraštis dvylikakojis…
Kartą ilsėjos prie kelio
„Daugpilis – Kaunas – Berlynas“
Du telefono rageliai,
Baslys ir Konservų skardinė.
Baslys susimąstęs rymojo,
Rageliai plepėjo, kaip vaikas,
Skardinė sardinių žiaumojo
Konservus, ir taip bėgo laikas. Skaityti tęsinį…
Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė
Ir džiaugės labai, kad gyva dar, kad kruta,
Ir nors teturėjo tik dešinę koją –
Porelę prancūzų visur ji sekiojo.
Bulonės miške ir laukuos Eliziejaus…
Porelė – Maskvon, ir jinai – Mauzoliejuj…
Prancūzų porelę jei vieną paliktum –
Baisu pagalvot, kas pasauly nutiktų:
Ar gatvėj paklystų, ar langą išdaužtų,
Ar imtų bučiuotis, Pavasariui auštant…
Ir jeigu pasaulis dėl to nesugriūtų –
Vis viena baisu tam pasaulyje būtų.
Štai parkan Mišelis vadina Birutę –
Iš paskos klibinkšt paklibinkšt ir bobutė.
Mišelis arčiau mylimosios pasvyra,
– Policija! – šaukia bobutė – į skyrių!
Birutė parausta, nubėga į kairę,
Mišelis – išbalęs – į dešinę pusę,
Bobutė sutrikusi gatvėje dairos –
Ir ją pabučiuoja šaunus Autobusas.
Bobutė tik skėsteli: ak, pasiduodu!..
…Štai guli taip tyliai, kaip pelės po šluota,
Galvūgaly šlama prancūzas berželis –
Jį laistė Birutė, sodino Mišelis…
Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė –
Prie Eifelio bokšto turėjo ji butą.
Ji visko pasauly klausytis norėjo,
Bet viena kairiąja ausim tegirdėjo.
Nebuvo be galo dėl to nusiminus –
Ir viena girdėti, ką šnekas kaimynai!
Prie durų priglaudusi išskėstą ausį,
Žinių vakarinių kas vakarą klausės…
…Giliai iš širdies atsidūsta markizas:
– Mišeli, ir vėl Persų įlankoj krizė!
Markizė teiraujas: kas naujo Taivany?
Mišel, ar tikrai jau laisva Lithuania?
Stojas Mišelis, pelių karalaitis:
– Tėveliai, aš myliu karštai lietuvaitę!..
– Že tem! ak! – suklinka markizė žavi.
Markizas tik mosteli: e, se la vi…
– Sudievu, tėveliai… Ir pasuka raktą,
O durys kad pokštels bobutei į kaktą!..
Bobutė nuo laiptų giliai nusirito –
Nė viena ausim nebegirdi iš ryto…
Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė –
Ji mėgo žiūrėti pro rakto skylutę.
Žiūrėdavo dešinę akį primerkus
Ką veikia prancūzai; kiek juokias? kiek verkia?
Žiūrėdavo šitaip kas vakarą ilgus
Spalvotus prancūziškus nuotykių filmus:
Prieš veidrodį stovi markizas išbalęs –
Jinai su Kitu šoko užvakar baliuj!..
Prie smilkinio glaudžia jisai pistoletą –
Atodūsis:… Dieve… sudievu, Žaneta…
Markizė pravirksta: sudie, de Fiunesai,
Vaidenkis nakčia man, aš lauksiu, ilgesiuos…
Gaiduką paspaudžia – ir šūvis! – pro šalį..
Ak, niekaip markizas numirti negali…
Markizė į plaukus įsipina gėlę…
Prie durų atbėga kornetas Mišelis –
Tėveli! Mamyte! Žiūrėkit, koks šuolis!
Man sakė, kad būsiu rytoj komjaunuolis…
Spagą tiktai – šmakšt! – pro rakto skylutę
Kairiosios akies nebeturi bobutė…
Loading ...