Su Juozu Erlicku susitikome, kaip dabar įprasta, virtualioje erdvėje. Spaudėme pelės klavišus ir bendravome apie jausmą, kuris, pasak poetų, valdo pasaulį.
Turbūt kilo klausimas, kodėl su J.Erlicku kalbėjomės apie meilę? Todėl, kad gyvasis lietuvių literatūros klasikas išleido 800 puslapių veikalą „Mano meilė stikliniais kaliošais“ („Tyto alba“), kuriame sprendžiami klausimai, kankinantys žmoniją nuo Adomo laikų. Skaityti tęsinį…
Vakar Tauragės kultūros rūmuose įvyko vakaras su poetu, dramaturgu, gyvuoju klasiku tituluojamu Juozu Erlicku. Šis kūrėjas – vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių. Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius-personažas: Erlickas atlieka dainas savo tekstais, filmuojasi TV laidose, dainavo roko operoje. Vilniuje atidaryta kavinė, pavadinta „Pas Erlicką“. 1997 metais poetas tapo Nacionalinės premijos laureatu.
Rašytojas Juozas Erlickas, išleidęs naują, jau keturioliktą savo knygą „Bajorų“, sako, kad dabar yra galimybė pigiai įsigyti bajorystės popierius. „Galite juos gauti ir valdiškoje įstaigoje, bet bus be mano parašo, tad gali būti padirbti“, – pristatydamas knygą ir pasirašinėdamas autografus teigia jis. Skaityti tęsinį…
“Jeigu, tarkim, į tave, brangusis lietuvi, spjaus Lietuvos Respublikos pareigūnas, ar tu galėsi nubėgti pas Europą kaip pas motiną? Pulti Briuseliui kaip tėvui ant kaklo, išlieti širdį?.. Vargu. Bet vis tiek, aš manau, geriau įstot į Europos Sąjungą negu į karvašūdį…” (Juozas Erlickas).
Siūlome pokalbį, kuris buvo transliuotas Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” 2003 m. balandžio 4 dieną. Su rašytoju Juozu Erlicku kalbėjosi leidyklos “Tyto alba” vyriausioji redaktorė Lolita Varanavičienė. Skaityti tęsinį…
Už Mažojo teatro sienų visada rimto veido klasikas Juozas Erlickas, pristatydamas savo naują albumą „Rytoj būsiu geras“, demonstravo „Baltų marškinėlių“ ir „Krintančių lapų“ sceninius efektus. Tarp dainų solistas siūlė „durnai nevartant puslapių“ įsigyti dvi jo autorines knygas – mokslinę ir grožinę, kurias praėjusią naktį tikino pakrovęs ypatinga energija.
„Kodėl kartais iškeičiu lengvą plunksnakotį į sunkesnį mikrofoną? Todėl, kad tai turi daug privalumų. Gali tavo snukis būti kaip žiurkės, pagal protą tinkamas darbuotis tik „pampersų“ fabrike, bet tik užlipk ant scenos – ir mergos „šniūrais“ eina. Dėl ko taip yra? Atsakyti galėtų tik jos…“ – dainininkų gyvenimo privalumus vardijo Erlickas. Skaityti tęsinį…
Rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Erlickas išleido naują knygą trumpu, bet skambiu pavadinimu: „Bajorų“. Gyvajam literatūros klasikui „Valstiečių laikraštis“ uždavė kelis klausimus apie bajorystę ir kaimo reikalus, taip pat – apie šalies gyvenimo aktualijas, karą keliuose, „trigalvio slibino“ kūrimą ir kt.
Kodėl savo naująją knygą pavadinote „Bajorų“? Ar pats esate kilęs ne iš valstiečių, o iš bajorų?
Esu kilęs iš kolūkiečių, o visi kolūkiečiai – bajorai. Buvo net mūsų šūkis: kur pailsėsi, jei ne į kolchozą dirbt išėjęs… Linksmo kolūkiečio gyvenimėlio nė nepalyginsi su dabarties ūkininko, lenkiančio nugarą nuo aušros ligi sutemų, vargais. Tai – ne bajorų stilius. Skaityti tęsinį…
- Žemaitijoje nebeliko kadagių (lašiniams rūkyti iškirsti ir supleškinti). Dabar žemaičiai sodininkai rauna Dzūkijos miškų kadagius, vežasi ir sodina savo soduose. Tik kadagys nemėgsta persodinimo, nugeibsta. Kaip gi žemaitis bus be kadaginės! Jūs rodos žemaitis…
- Taip, kitados ir aš buvau žemaitis. Bet išgirdęs, kad ne tik Lietuva, bet ir rimta, padori Žemaitija išėjo Europon, tautybę užkasiau po beržu, tą vietą pašventinau ir kas vakarą meldžiuos: sugrįšk, Tėvyne!
Žemaičiai užsispyrę. Tas man patinka. Mat jei neužsispirsi pats, po kurio laiko būtinai įspirs kitas. Bet ir baugu: žemaičiai taip užsispyrę maukia degtinę, kad išmaukia beveik tiek pat, kaip kokie lenkai ar lietuviai. Ir ne tik kadaginės. Vidutinis žemaitis paprastai būna visutinio girtumo laipsnio, o tokiam ne tik žygiuoti Europon, bet ir apskritai pajudėti iš vietos nevalia.
Pakaitalo pačiam kadagiui nežinau, bet nuo kadaginės gerai padeda guminė lazda (namų sąlygomis tinka ir samtis, lygintuvas, iš bėdos – nedidelis kompiuteris). Skaityti tęsinį…
Protingos, gražios, daug pasiekusios – tokios, be kurių vyrai prarastų prasmę gyventi. Tačiau net ir dažnai toks lyg ir aiškus atsakymas, kokia turėtų būti ideali moteris, gali apsiversti aukštyn kojomis. Ypatingai, po Juozo Erlicko nupiešto idealios moters portreto.
Atrodo, Lietuvos gražuolėms dar reiktų gerai pasistengti, kad būtų bent jau viena koja arčiau J.Erlicko piešiamo ,,tobulumo“.
Taiklaus, subtilaus, kartais net juodojo humoro kūrėjas, poetas ir dramaturgas, dainininkas, jau dabar pagrįstai vadinamas klasiku Juozas Erlickas – vienintelis šalyje su niekuo nepalyginamas kūrėjas. Jo talentu galima žavėtis, kaip ir galima nekęsti, tačiau vargu ar bent kiek nusituokiantysis apie literatūrą gali likti jo kūrininiams abejingas. Niekada nesišypsančio ir niūraus mąstytojo įvaizdį pelnęs klasikas po ilgos pauzės vienu žodžiu gali priversti mases kvatotis. Arba aiktelėti. Tačiau paslaptingasis poetas prisipažįsta: galiu juokauti, kol nepavargęs. Todėl, kaip literatūros žvaigždė tvirtina, visko, ką yra pasakojęs apie save žurnalistams, nereikia priimti už gryną pinigą.
Skaityti tęsinį…
Nacionalinės premijos laureatas Juozas ERLICKAS yra mūsų kolega, bet mes apie jį žinome nė kiek ne daugiau nei jūs. Kai rašo, jis nekalba. Kai baigia ką nors kurti, sielojasi, kam pradėjo. Tada rymo ties rankraščiu ir grūmoja kumščiu tiems, kurie neatsargiai prisiartino. Tačiau kartais žmona Vilija išsiveža jį į Zarasų kraštą. Klasiko širdis atlėgsta ir jis leidžiasi prakalbinamas. Skaityti tęsinį…
Mieste – trys dešimtmečiai
Prieš šimtus metų Vilnių statę žmonės nesitikėjo, kad šis miestas ateityje bus pakrikštytas baroko perlu.
Šiuolaikiniai sostinės gyventojai lygiai taip pat nemano, kad po daugelio metų Fabijoniškių ar Pašilaičių kvartalai bus pavadinti socializmo smaragdais, o dangoraižiai – zuokiniais safyrais.
Rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Erlickas nenustebtų, jei atsitiktų būtent taip.
Šis 54 metų kūrėjas Vilniuje gyvena daugiau kaip tris dešimtmečius.
Jeigu gyvu klasiku tituluojamą rašytoją netikėtai išrinktų sostinės meru, jis visų pirma pakeistų merą. „Vilniui reikia protingo ir darbingo mero – ne šauksmininko, o naudininko!“ – savikritiškai kalba J.Erlickas. Skaityti tęsinį…
Loading ...