Neplatus gi kraštas mūs gimtasis,
Ne kažkiek čia klonių ir laukų.
O ir tie jau po privatizacijos -
Kur dar gali būt taip nejauku?..
Nuo Varėnos ligi Kuršių nerijos,
Nuo Šakių lig Biržų eik – ir va! -
Kur žiūri – ne tavo ministerijos
Ir ne tavo brangi Lietuva… Skaityti tęsinį…
Ko gi šiąnakt verkė stogas? –
Gal jisai sapnavo slogą? –
Ne! Tai Kovas ir Vasaris
Ten ant stogo barėsi.
O iš ryto šokinėja
Termometras išprotėjęs,
Viena koja moja man:
Bėk greičiau kieman! Skaityti tęsinį…
Medžiai, rudenį nusimetantys lapus, tvirkina žmones.
Aplinka visados kalta.
Užtat dori žmonės, negailėdami jėgų, žiemą kerta miškus.
Išeisiu vieškeliais plačiais, išeisiu ir negrįšiu…
Čia nieko gero nemačiau ir neradau aš ryšio.
Būriai oreivių svetimų visas užėmę linijas -
Ką kalba, aš nesuprantu, lyg būtų jie iš Kinijos.
Daug žemėje yra kelių, keleivių, karavanų…
O dar daugiau čia reikalų, tiktai visi – ne mano.
Pametęs reikalus, kelius aš sėdžiu vienas krūmuos -
Ak, plėšia lapkritis lapus lyg garbę ir orumą. Skaityti tęsinį…
Jeigu būsi tu išdykęs,
Kulsi, kas mažiukas, -
Tai turbūt užaugęs, Mikai,
Būsi Politrukas.
Jeigu būsi niekam tikęs,
Jeigu draugą skųsi, -
Tai turbūt užaugęs, Mikai,
Zampolitas būsi. Skaityti tęsinį…
Dangus, it kalėjimo sienos…
Ūžia, lyg vieškeliai, vėjas…
Kaip šluotą, apžergusi dieną,
Pūga, tartum ragana, skrieja…
Karklų kačiukai dar miega –
Kas juos pažadins, kas?
Bet, pažiūrėk, iš po sniego
Stiepias į dangų – kažkas…
Nuleidžia Šiaurys savo dūdą…
…Pro purvinas sniego grotas
Stiepias maža Žibutė –
Kelią Pavasariui rodo…
Kai aš pamatysiu gyvenimo tikslą, tai ir parodysiu jį kitiems. Kiti galės siekti, o aš gulėsiu lovoj ir lauksiu, kol pasiekę atneš man.
Ir man bus geriau gulėti, nes jau žinosiu, kodėl guliu.
Pasakyk, ar prisimeni tu,
Kaip Juodojoje baltus mes girdėme žirgus?..
Veržės jūra plati iš krantų,
Taip, kaip mūsų krūtinėse veržėsi narsiosios širdys.
Šaukėm: „Turką – osmaną? seldžiuką? – pritiktų užpult,
Kad jau šitiek atjojom…” Bangon smeigė Vytautas kardą
Ir pareiškė tvirtai : „Baikit bajerius! Einame gult!”
O Sapiega labai įsižeidęs jam padegė barzdą. Skaityti tęsinį…
Atėjau pas Mūriką,
Nes nebuvo eit pas ką,
Niekas laiko neturėjo –
Laikas į Pietus išėjo.
Nebebuvo nė vienos
Tąsyk Dievo valandos.
Buvo ne Naktis, ne Rytas,
Kas? – Nei tas, nei kitas. Skaityti tęsinį…
Bene sveikam sveikata rūpi!..
Užtat ir sakau: pirma aplamdykim jiems šonus, išsukinėkim kojas, išmuškim dantis…
O jei net ir tada reforma nepavyks?
Vis tiek jausimės geriau.
Loading ...