Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Kūriniai prie jūros

Šiemet tvirtai apsiprendžiau: sukursiu kurortinį romaną. Ar aš prastesnis už kitus? Ir televizorių moku žiūrėt, ir krautuvėj nepasiklystu…

…Ji sėdėjo parke ant suolo ir skaitė knygą.

– Jūs sėdite ant suolo? – paklausiau.

– Taip, – atsakė.

Pokalbis mezgėsi, nes pradėjau teisingai. Bet kas toliau? Filmuose tuoj būna kažkoks nuotykis, dar labiau suartinantis porą. O šita ponia ramiai sau sklaido knygą… Skaityti tęsinį…

Vasarom visados važiuoju į Palangą. Labiausiai man patinka šlapintis į jūrą.

O va tuštintis į jūrą – nepatogu. Audringoj – beveik neįmanoma.

Kur žiūri miesto valdžia? Galėtų kokius bangolaužius suręst…

Antraip mūsų gintarinis kurortas niekad netaps gera vieta.

Tu prie stalo nesriaubk tartum kiaulė -
Sukramtyk ir nuryk kuo gražiau.
Pamatysi – puikesnis pasaulis,
Jei nors viena kiaule ten mažiau.

Neskubėk, nors ir didelis tempas -
Kur nubėgsi ir kas gi ten lauks?
Tęsk pietus ir popiet… Štai jau temsta -
Ir pati vakarienės pašauks. Skaityti tęsinį…

Sudaužiau televizorių, išvežiau Kernavėn ir užkasiau.

Po daugel metų archeologai atkapstys, ištyrinės liekanas ir galbūt tada ras atsakymą į labiausiai nūdienos žmogų jaudinantį klausimą:

– Kodėl tokios prastos televizijų programos?

Lietuvom sieveriom labadam,
Tundorlo sargybar gybar sorgi.
Lietuvom okulėm aidaidam -
Negalėm ninijam dupelmorgi…

O lietūbel krandam toletūpi! -
Kolyman damagan sūli mūli!..
Sardarban žūvi lapi žievūpi,
Kaulaman toliman doledūli…

Pasak Valdovės: Vyriausybė žino, ką daryt, ir daro. Tik priemonės gal ne tos…

Jei mane paskirtų Valdovės rūmų virėju, aš žinočiau, ką virt, ir virčiau. Sumesčiau kaulus, kiaulpienes, kojines…

Valgytojai pasiraukys: priemonės gal ir ne tos…

Bet nušalint nuo pareigų – nėr už ką!

Tau – geras būdas, tau – geras stilius.
Man – anei stiliaus, anei būdos.
Ir piniginėj, ir smegeninėj – štilis!
Ko siekti? Sakot: lazdos.

Tai ir pasieksiu, stosiu prie plento,
Šiaurūs Uralo vėjai čia gaus…
Kai pamatysiu jauną studentą,
Mušiu per galvą, kol galą gaus.

Filmuose nuolat kas nors ką nors užmušinėja. Kad žiūrovams būtų įdomiau. Mat gyvenime stinga veiksmo.

Jei ką nors užmuščiau, gal irgi tapčiau įdomus žmonėms?

Bet paskui tupėk metų metus už grotų! Aš dar nesu toks geras.

Geros naujienos

- Doram žmogui visados sunkmetis, – aiškino Matas. – Juk pati dora – bemaž nepakeliama našta.

- Bet dori žmonės visiems mieli, – sakėm.

- Todėl, kad juos lengva apsukt. Mat kas doras, tas ir durnas.

- Tai ką mums daryt? – šaukėm.

- Doros židinius reikėjo šalint, kol neišplitusios metastazės, – barė Mokytojas. – Dabar kentėkit. Bet jau netolimoj ateity viskas keisis – moralinės vertybės bus įstatomos piliečiams panašiai kaip dantų protezai.

Susižvalgėm… Atseit nakčiai pamerki vertybes į stiklinę ir – žygin… Smagiau tapo! Kad ir kaip čia stengiamasi blogint gyvenimą, o anas – šast! – ir pagerėja visai netikėtoj vietoj. Skaityti tęsinį…

Žiū – po tiltu dar vienas kultūros bambalis pakabintas! Ilgai ten vėpsojau…

Aišku, pilnutėlis kultūros. Bet nenukabinsi, neatsuksi…

Nukabinęs nosį užsuku į barą ir nusitašau it stuobrys.