Tu prie stalo nesriaubk tartum kiaulė -
Sukramtyk ir nuryk kuo gražiau.
Pamatysi – puikesnis pasaulis,
Jei nors viena kiaule ten mažiau.
Neskubėk, nors ir didelis tempas -
Kur nubėgsi ir kas gi ten lauks?
Tęsk pietus ir popiet… Štai jau temsta -
Ir pati vakarienės pašauks. Skaityti tęsinį…
Lietuvom sieveriom labadam,
Tundorlo sargybar gybar sorgi.
Lietuvom okulėm aidaidam -
Negalėm ninijam dupelmorgi…
O lietūbel krandam toletūpi! -
Kolyman damagan sūli mūli!..
Sardarban žūvi lapi žievūpi,
Kaulaman toliman doledūli…
Tau – geras būdas, tau – geras stilius.
Man – anei stiliaus, anei būdos.
Ir piniginėj, ir smegeninėj – štilis!
Ko siekti? Sakot: lazdos.
Tai ir pasieksiu, stosiu prie plento,
Šiaurūs Uralo vėjai čia gaus…
Kai pamatysiu jauną studentą,
Mušiu per galvą, kol galą gaus.
Kai aš pasenėsiu,
Tai aš sudurnėsiu.
Būsiu didis ponas -
Durnių čempionas.
Iš visų viršiausias,
Nes visų durniausias.
Bus galva tuščia kaip rėtis,
Eis visi manim gėrėtis. Skaityti tęsinį…
Žibuoklių ir girtuoklių nutupėti
Čia tėviškės šlaitai ir idealai…
Lakštingala jau gali nečiulbėti,
Tačiau negert degtinės ji negali.
Pakalnėj žydi obelys kaip nosys
Ir sprogsta vyrai tartum pumpurai…
Man dar ilgai tas vakaras sapnuosis
Ir bus man tam sapne labai gerai.
„- Kur bėga Šešupė?” – „Tai bene man rūpi!
Užėjo ant seilės – ir surimavau…
Taip šneka viršūnėje beržo nutūpęs
Maironis: – Rimtai to nevertink, sūnau.
Rašiau, nes norėjau, kad mergos mylėtų,
Man tiko čigonų švelni gitara.
Vienoj rankoj – taurė, kitoj – cigaretė,
Širdy – gaspadinė, riebi ir tyra. Skaityti tęsinį…
…Jau saulelė atkopdama svietą:
Metas tau!
Ar bebus ant to svieto man vietos,
Nebžinau.
Bus gražu. Didis balius čia bus gal
Kaip kine.
Ausyse Dievo moterys dūzgia
Ne mane. Skaityti tęsinį…
Šalta spalio saulė – į snukį.
Namų šiluma – pro duris.
Pakeičiau aš tau žemės ūkį,
Tik žemės tu – neturi.
Žemės tik tiek, kiek po kojom,
Tiek, kiek parpuolęs randi.
Toj žemėj vieni sulapoja,
O meta lapus – kiti. Skaityti tęsinį…
Jau nebematau pro langą žiburių
Nei juodųjų šmėklų geltonų akelių
Anei vieno kelio šiąnakt neturiu
Rašomojo stalo mėlynoj stotelėj.
Mano lempos gaubtas – semaforas žalias
Valkatai pieštukui kelio neparodo
Tolsta išgalvotos ir miglotos šalys
Ir ant vartų pilkos rudeninės grotos. Skaityti tęsinį…
Kas kaip žirgas ten dunda: dun dun
Mano meilė man verda koldūnų.
Va varškė… O mėsa? Kur mėsa?
Nėr mėsos… Netiesa! Netiesa!
Man tešla su mėsa – tai skanu!
Jei skanu, reiškia – dar gyvenu!
Iš tešlos kyšo koja žavi…
Kas gi tai? Ak – niekai… Selavi…
Loading ...