Patarėjas
gegužė 11, 2011 8:55 am PrisimynimaiEsu pirmas vyras valstybėje.
Galiu patarti vienaip, bet galiu ir antraip. O kartais tik prisisemiu pilną burną vandens ir apipurškiu ambasadorius.
Turėdamas šitokią galią vis dėlto likau toks pat jautrus kaip anuomet, kai darbavaus eiliniu vyru. Jei manęs neklauso, įsižeidžiu, pasipučiu ir tyliu. Jo Ekscelencija sėdi sumišęs, jo paloviniai slankioja ant pirštų galų. Vakarop ima drebėti ir skeldėti valstybė.
Tada jie ateina pas mane su maišais, puola ant kelių ir meldžia atleidimo.
Ir aš atleidžiu. Nesu piktavalis. Patariu visiems pavalgyt ir eiti gult.
Ir kai Tėvynę užkloja skylėta dangaus skranda, kai visi jau seniai miega, aš vis dar budžiu. Ir mąstau apie Lietuvos viziją. Kur mums, lietuviams, tokį daiktą gaut? Kiek tatai galėtų kaštuot? Ir išvis – kas ana yr?
Deja, patarėjui nėra kas pataria. Virš patarėjo – tiktai dangus.
Loading ...