Pavydžiu senovės lietuviams, kurie į mūšį eidavo žinodami, kad nieko baisaus nenutiks. Na, nudurs, papjaus, galvą nukirs… Susirėmimas buvo intymus aktas, ir net paskutinę gyvenimo akimirką matydavai žmogaus akis, nes priešas, su kuriuo tu susiremi lauke, nėra joks priešas. Tai toks pat kvailys kaip ir tu. Priešai visados sėdi kremliuose ir valdovų rūmuose. Skaityti tęsinį…
– Ar Lietuvą imsim šiemet? – smalsauja maršalas Tuchačevskis.
Rusų caras skėsčioja rankom.
– Dar nenusprendžiau.
– Ko laukt? – stebisi maršalas. – Keliai ten sutvarkyti, euras įvestas. Juokas tik – rusą įvest.
– Aš ir noriu, kad visi ruso lauktų juokdamiesi, – aiškina caras. – Noriu, kad visi šnekėtų: prasideda naujas, daugsyk gražesnis etapas…
– Pakraščiuos žmonės tamsūs, – guodžia maršalas.
– Užtat ir delsiu. Pirmiau reikia išaiškinti žmonėms ruso įvedimo naudą, pripratinti žmones prie ruso.
– Anie sako: sunku priprast. Vyresniems, aišku, lengviau. Bet jaunimas labai išlepęs. Skaityti tęsinį…
Kaip ten buvo? Jų nuopelnai
Dabar visi galvoja, kad Lietuvos valstybę sukūrė Kaušpėdas. Tai netiesa. Vienas Kaušpėdas nebūtų tiek prikūręs. Lygiom dalim prisidėjo Landsbergis, Ozolas ir Prunskienė. Visus svarbiausius darbus jie padirbo keturiese, veikė kaip komanda, ir jei vieno kurio nebūtų buvę, tai nieko čia nebūtų. Tekstus rašė Ozolas. „Lietuva brangi…” – tai jo žodžiai. Aranžavo Landsbergis, o Kaušpėdas perteikė tautai suprantama forma. Prunskienė gi išvirdavo pietus, pašluodavo kambarius ir rūpinosi, kad vyrai neprisigertų. Ir štai rezultatas! Skaityti tęsinį…
Kaip reikia daryti
1.
Aš manau: jei pradėjai daryti, tai jokiu būdu nedaryk iki galo. Vos pradėjęs, stabtelk ir pamąstyk: o gal tai galėtų kitas padaryt? O gal išvis to nereikia daryt? Jei iki šiol tai nebuvo padaryta – gal nėra taip jau būtina?
O jeigu tai sprogs?
Verčiau eik šalin.
2.
Yra darbų, kurių net neįmanoma pradėt.
Tau sakys: grindis pašluostyk! Bet jei grindys su liečiamuoju paviršium, tokių gi neimsi liest skuduru. Skaityti tęsinį…
Ką girdėjau per Kalėdas– Ramybės… Ramybės… Ramybės…
Išlindęs dairiaus pro kaminą. Kas gi čia mus ramina? Kas taip nerimsta?
Ėgi visokie veikėjai. Kaipgi! Jums tai svarbu, kad mes netriukšmautume, nereikalautume, o tyliai kaip zuikiai murksotume po eglėm.
O patys tai nė dienos ramiai neištveriat. Trankotės po europasmalaizijas. Aišku, ir per Lietuvą perlekiat, vis taikydamiesi, ką nugvelbt.
Dar jūs giriatės: per Kalėdas būnam geresni.
Jūs – tik per Kalėdas. O mes geri kasdien. Užtat ir gyvenam blogai.
Dar jūs prisipažįstat: per Kalėdas susimąstom.
Atseit kitom dienom viskas pagal protokolą…
O mes tai kasdien susimąstę: kaip vaikus pamaitint? Kaip už būstą susimokėt?..
Ir dar jūs aiškinat, neva pro blizgučius reikia įžvelgti esmę, pamatyti, kas tikra…
Ak, sukčiai! Negadinkit mums šventės! Leiskit nors vieną dieną metuose nematyti esmės. Ką pas mus rastum po blizgučiais? Kiauros kišenės ir tuščios lentynos. Šaldytuve – net zuikis netikras…
Pas jus tai viskas kitaip. Esmės pilni stalčiai, sandėliai, sąskaitos… Jei kokią dieną ir nematysi esmės – tik figūrą pataisysi. Skaityti tęsinį…
Vėl surūgę veidai. Vėl pasaulio pabaiga neįvyko.
Žmonės pasipiktinę. Juk tas pats buvo ir dutūkstantaisiais! Kiek galima tyčiotis?
Kas gi rengia pasaulio pabaigas? Kas už tai atsakingas? Į kieno kišenes nuplaukė pinigai?
Surasti kaltus ir nubausti!
Naivuolių šnekos… Ar bent įsivaizduojat, kokios lėšos tokiam renginiui skirtos?
Jei teisingai pasidalyta – kaltų neberasi. Skaityti tęsinį…
Prisimenu, ėjau balsuoti, vildamasis parduoti savo balsą. Namie aš seniai bebalsis. Visuomenėj irgi… O pinigas pravers…
Maniau, jau prie durų pasitiks minios pirkėjų. Deja…
Todėl palypėjęs ant urnos šaukiau:
– Aš turiu balsą!
– Susikišk jį sau į subinę, – pasiūlė kažkoks rimtas veikėjas.
– Kad toj vietoj balsų ir taip netrūksta, – paaiškinau. – Dažnai ten girdėt diskusijos. O būna, driokstels griežtai koks lyderis… O kartais beprasmiškai burbuliuoja opozicija… Pagaliau, argi mūsų brangūs pavasario balsai tik tokiai vietai betinka? – ir ūmai pasijutęs patriotas esąs, ėmiau skardžiai rėkt: – Ar už tai kovojome? Kur einame? Skaityti tęsinį…
Sena Rytų išmintis byloja: visa, kas man nutinka, yra geriausia, kas galėjo nutikti.
Bet štai jus apiplėšė, o jūs, užuot džiūgavęs ir dėkojęs dievams, keikiatės ir šaukiatės policijos.
Nusiraminkim ir prisiminkim. Kur jus apiplėšė? Tamsią naktį tamsioj gatvėj?
Išminčius ten nevaikšto.
Šviesią dieną kažkas išplėšė jums iš rankų lagaminą su pinigais?
Išminčius pinigų taip nesinešioja.
O gal jūsų pinigus išviliojo telefoniniai sukčiai?
Išminčius neturi telefono. Jis sėdi kalno viršūnėj, kalbasi su vėjais ir debesimis. Dar daugiau! Išminčius žino, kad ne piniguose laimė, ir jų tiesiog neturi.
Vadinas, jūs nesate išmintingas. O kvailiui taigi visko gali nutikt.
O jus apšvarinęs gudruolis tikrai neabejoja, kad tai, kas jam nutiko, yra geriausia. Skaityti tęsinį…
Su šviesiu grauduliu palydim oranžinį kamuolį, skriejantį į šiukšlių krepšį:
– Ciao, basketbool!
Anokia tai mūsų religija! Basketbolas atneštas iš svetur. Juodaodžiai dievai trumpam šmėsteli mūsų padangėj ir prapuola turtingesnių garbintojų kišenėse… Kuom tikėti? Tradiciniu krepšiniu seniai nebesidomi moterys. Ilgšiai trumpom kelnėm, su didžiausiu entuziazmu kraunantys į kiaurą krepšį, joms neatrodo patikimi.
O kaip jaustis blaivininkui ar šiaip nestabilios būsenos vyriokui, girdint: „Šimtą!”
O sykį vienas įžymus krepšininkas skundėsi:
– Sunku žaist.
– Sunku tau, nevala, žaist – eik dirbt, – atsakiau.
Dabar žaisim mes. Skaityti tęsinį…
Klasikos klastosDirstelėjau pro langą – toks saulėtas rytas… Pagautas įkvėpimo rašiau: „Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja…”
Perskaičiau žmonai. Ši tarė:
– Taip jau rašė Maironis.
– Na, ir kas! – šūktelėjau. – Ką Maironis parašė, to jau niekam nevalia pakartoti, a ne? Pamanykit! O jei Maironis kam nors yra taręs „labą dieną”? Gal ir to aš nebegaliu sakyt?
Pabrukusi uodegą pati nudūlino į kertę, o aš toliau rašiau: „Iškilo į dangų aukštai vieversiai – čirena, sparneliais plasnoja…”
Gal ir taip anas rašęs?
Kas man rūp!.. Imsi galvot, kas ką leptelėjęs – pats nieko nebeparašysi. Skaityti tęsinį…
Loading ...