Tark sau: „Aš laimingas!” Ir gal net būsi. Tik kitiems neprasitark.
– Kodėl tu toks? – kabinėsis. – Jau pridirbai ką nors…
Teisinsies, bet kas patikės…
Mūsiškiai tvirtai įsitikinę: laimingas čia tik tas, kuris visokias šunybes krečia.
Jei būčiau japonas, tai atlėkęs Lietuvon viską fotografuočiau, filmuočiau ir kitiems japonams rodyčiau: „Va, mūrai!.. Va, lietuviai!”
Viskas man būtų įdomu, viskas mane stebintų.
Kažkokie nervingi tipai vis rėkauja:
– Technologijos keičia žmones!
Tai nebekurkit tų technologijų. Gana!
Į gera žmogaus taigi nepakeisi…
Kadangi dauguma rinkėjų yra naivūs kaip vaikai, tai politikus prilyginam pedofilams.
Todėl jei pastebime: politikas vilioja rinkėją blizgučiais – tokį politiką uždarom į Seimą.
Deja, per ketverius metus retas pasitaiso. O kiti net recidyvistais tampa.
Senelis Rėmelis pareiškė:
– Užvalgęs sraigių ar kitokių poniškų patiekalų aš pats prisigaminčiau suskystintų dujų!
Visi tada pagalvojome: kam mums tie rezervuarai, jei šitiek rezervų paprastame žmoguje.
Tik reikėtų pensijas pakelt. Bet kas gi ryšis drąsiems sprendimams…
Nūnai jau niekas nebekelia klausimo: kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis?
Kiaušiniai atsiranda parduotuvėse, o padeda juos ten pardavėjai.
Vištos atsiranda parduotuvėse nukirstom galvom.
Neabejoju, kad vargšės ketino skųsti Lietuvą Strasbūrui.
Mat padori višta niekad nepadės nepadoriai brangaus kiaušinio. Pravardžiuoti jas dedeklėm – garbės ir orumo įžeidimas.
Televizoriuj toks puodžius aiškino, koks esąs laimingas, kad gali žiest puodus. Nieko daugiau jam nereik. Tik molio.
Tada pagalvojau: o kodėl mes visi negalėtume žiest?
Laukiam, kol valdžia atveš ir išvers prie durų priekabą molio.
Klausei: ar mėnulis veikia žmogų?
Aiškinu: svarbu, kas žmogaus galvoj. Jei ten daug vandens, mėnulis sukelia potvynius.
Panašu, kad labiausiai mėnulis veikia politikus. Paveikti politikai ima veikt Lietuvoj…
Užtat viskas čia – kaip po cunamio.
Štai jūs įkritote į puodą su barščiais. Visi juokiasi…
Tik kažin ar tie, besijuokiantys, patys sugebėtų įkrist?
Išlipate iš barščių dar labiau pasitikintys savimi.
– Žmogau, – stabdo gatvėj praeivis. – Pabendraukim…
Aišku, aš tik dėbteliu ir dūlinu sau.
– Asilas! – niurna anas.
Dabar jau stabteliu, dabar bendrausim.
Loading ...