TOKS ŽMOGELIS
gruodis 22, 2007 9:04 pm Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose (1995)Kartą gyveno žmogelis –
Paprastas, nepasiryžęs,
Suodinas voro švarkelis,
Dulkių bateliai suplyšę
Pelkėj turėjo trobelę,
Vieškely – keturis vėjus,
Žilą, barzdotą ožkelę –
Ta jo visai nemylėjo.
Klausės, ką vėjai dainuoja,
Kur lekia paukščiai, žiūrėjo…
Nieko jisai nežinojo,
Niekur jis vieškeliais ėjo…
Brolis aukštajam kalnely,
Sesė už mėlynų marių…
Vienas bičiulis tik – kelias
Vedas kartu, neišvaro…
Gimęs netyčia už girių,
Taip sau ir šiaip sau pasenęs,
Kartą netyčia jis mirė
Ir jau daugiau negyveno…
Loading ...
Alina :
Data: lapkritis 26, 2008 @ 8:32 pm
Šis eileraštis sujaudina. Liūdnas, patariantis bendrauti,nepalikti senelių vienatvej aplankyti juos…Daug sukyla minčių…
Alina :
Data: lapkritis 26, 2008 @ 8:33 pm
Dar taip norisi paguosti ,suprasti, padeti ,pazinti ta senuka…
Evut :
Data: lapkritis 23, 2010 @ 5:59 pm
“pazinti ta senuka”. chaaaaa chaaaaaa!
Karolina :
Data: sausis 13, 2011 @ 7:26 pm
Labai gražus šis eilėraštis…
ieva, nors visai ne ieva. :
Data: spalis 11, 2012 @ 7:04 pm
Man tai labai patiko žodžiai “taip sau ir šiaip sau pasenęs…”