Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Kartą gyveno žmogelis –
Paprastas, nepasiryžęs,
Suodinas voro švarkelis,
Dulkių bateliai suplyšę

Pelkėj turėjo trobelę,
Vieškely – keturis vėjus,
Žilą, barzdotą ožkelę –
Ta jo visai nemylėjo.

Klausės, ką vėjai dainuoja,
Kur lekia paukščiai, žiūrėjo…
Nieko jisai nežinojo,
Niekur jis vieškeliais ėjo…

Brolis aukštajam kalnely,
Sesė už mėlynų marių…
Vienas bičiulis tik – kelias
Vedas kartu, neišvaro…

Gimęs netyčia už girių,
Taip sau ir šiaip sau pasenęs,
Kartą netyčia jis mirė
Ir jau daugiau negyveno…