Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

SIELVARTINGA DAINA, ARBA SAUGOKIT SAVO DIENAS

gruodis 22, 2007 8:42 pm Česlovas Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose (1995)

Kartą ilsėjos prie kelio
„Daugpilis – Kaunas – Berlynas“
Du telefono rageliai,
Baslys ir Konservų skardinė.

Baslys susimąstęs rymojo,
Rageliai plepėjo, kaip vaikas,
Skardinė sardinių žiaumojo
Konservus, ir taip bėgo laikas.

Laikas kvepėjo, kaip šienas,
Šieno keliu link Berlyno
Ėjo ir ėjo vis Dienos
Nieko pilnais lagaminais.

– Kur jūs keliaujat? – paklausė
Du telefono rageliai.
– Einam į Niekur, sūneliai,
Kur mūsų Niekas nelaukia.

O kitados mus po pievas
Vaikės vaikai baltaplaukiai!
Kaip mes kvepėjome ievom,
Skraidėm po žydintį lauką!

Suokėm strazdais, rytui auštant,
Plaukėm skambiausiais upeliais!
Dangų, kaip mėlyną paukštį,
Padovanojom vaikeliams…

Audėm vaivorykščių juostą
Tautiniams šokiams drugelių…
Plyšo pilni lagaminai iš juoko
Šilto, tarytum upeliai.

Vaikėmės laumžirgių būrį,
Braidėm po žaliąjį traktą…
O vakare mus paliko už durų –
Šešėliams atidavė raktą.

Ir nebereikia jau niekam
Mūsų… Taip Dienos kalbėjo.
Kelias, pabėgęs į priekį,
Už posūkio ašaras liejo.

Rageliai labai nusiminę
Nutilo ir nebepasveiko.
Sardinių pasiūlė Skardinė.
– Nereikia, – šypsojos, – nereikia…

Sudievu. Vidurnaktį lis. –
Pamojo, tolyn nulingavo…
Įsmigo į žemę Baslys
Iš sielvarto – ir sužaliavo…

SIELVARTINGA DAINA, ARBA SAUGOKIT SAVO DIENAS, 9.0 out of 10 based on 42 ratings