Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Kelionė

Stoviu kely, atsirėmęs į lapkričio lietų,
Veidu – į vakaro vėją, žodžiu – į kultūrą.
Gyvenimo draugė – nepribaigta cigaretė
Kelią parodo, o kelias krypties nebeturi.

Kam ta kryptis?..  Kelias štai ima už rankų,
Rūkas – tarytum pavargę arkliai pievom vaikšto.
Ir dovanoja man vakaras rūškaną dangų,
Ir dovanoja dangus man skarelę bežvaigždę. 

Eisiu kartu… Ant akių užsirišęs tą skarą,
Glausdamas lapą kaip lopą dangaus prie krūtinės…
Tartum kažkur nesibaigiantis, amžinas karas -
Blyksteli žaibas ir vieškeliais rieda griaustinis…