Apie šviesą
gruodis 24, 2009 10:15 am PrisimynimaiAnuomet valandų valandas praleisdavau bibliotekose. Teikdami sielai atgaivą, šnarėjo knygų lapai, kažką nerūpestingo bliovė cukriniai avinėliai, virkavo Veronika…
Dabar ten viskas kitaip…
Dar iš tolo pamatęs mane beateinantį bibliotekininkas jau prapliupo riksmais ir prakeiksmais. Kopiant laiptais šliūkštelėjo ant galvos kibirą šalto vandens.
- Gerai, kad ne verdančios dervos, – šyptelėjau.
Jis tylėdamas rijo avinėlio kulšį.
- Malonėkit man duoti „Karą ir taiką”, – paprašiau.
Tas vyriokas – tikras geibena, o kad pašoks, kad riktels:
- Už ką tau turėčiau duot? Tu pirma kyšį man paduok! Arba kaipmat gauni į dantis!
Aš kur kas diktesnis, o pabalau, susigūžiau ir sukrapščiau dešimt litų.
Jis drykstelėjo knygą perpus. Vieną dalį paslėpė, o kitą man pasviedė.
- Gana tau ir karo. Taika, bičiuli, brangiau kainuoja.
Stvėrė už sprando. Nė nepajutau, kaip nudardėjau laiptais.
Nusivaliau snarglį ir nuėjau. Nepykstu. Kuklių profesijų žmonėmis niekas nepasirūpins – už vietą po saule jie patys turi kovot.
a WordPress rating system
Loading ...