Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Išeisiu vieškeliais plačiais, išeisiu ir negrįšiu…
Čia nieko gero nemačiau ir neradau aš ryšio.
Būriai oreivių svetimų visas užėmę linijas -
Ką kalba, aš nesuprantu, lyg būtų jie iš Kinijos.

Daug žemėje yra kelių, keleivių, karavanų…
O dar daugiau čia reikalų, tiktai visi – ne mano.
Pametęs reikalus, kelius aš sėdžiu vienas krūmuos -
Ak, plėšia lapkritis lapus lyg garbę ir orumą.

Ir kažin kur nurūksta cigaretė paskutinė…
Ir nežinau, ko trūksta man – ar proto, ar degtinės…
Ten kelias vedasi kitus – tiesus ir pasiryžęs.
Čia lieka tik lietus, nelyg lietuvis – apsimyžęs.

Ir klaidžioja lietus laukais – be prasmės, be vietos,
Nors buvo danguje kadais jis nekaltai pradėtas…
Ir aš einu su juo kartu… Ir mėlynam kalne
Staiga pasibaigia lietus. O aš – dar ne.

Patiko? Pasidalink su draugais!

•