Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Aš nežinau kaip su žmonėm bendrauti,
Ką pasakau tai vis ne taip išvis.
Gal reiktų man liežuvį išsirauti,
O gal geriau kitam nuraut ausis?

Nukritęs lyg iš kriaušės, lyg iš Marso,
Štai žengia mano draugas sau smagus.
Bet jei apie save ką gero tarsi (negi barsi),
Tuojau ir susinervina žmogus. Skaityti tęsinį…

Kaip pradalgėj
Žolė į šieną virsta,
Taip neatsargiai
Aš seneliu pavirsiu.
O bus gegužis žalias,
O dar žalesnis rytas,
Tik aš nelyg oželis,
Iš rūtų išvarytas

Anei kūno svorio
Nei visuomeninio
Ir sparnai iš voro
Tinklo aksominio,
O danguje plasnoja
Pievų mergaitės baltos,
Tik aš kaip vargšas Nojus,
Be irklų ir valkės Skaityti tęsinį…