Ribos
spalis 5, 2013 Šeštadienio mintys Nėra komentarųGrįžęs iš Japonijos, ėmiau visiems linkčiot galva.
Grįžęs iš Indijos, ėmiau stovėti ant galvos.
Pabuvęs Lietuvoje, ėmiau verstis per galvą.
Vis tiek tas pats.
Grįžęs iš Japonijos, ėmiau visiems linkčiot galva.
Grįžęs iš Indijos, ėmiau stovėti ant galvos.
Pabuvęs Lietuvoje, ėmiau verstis per galvą.
Vis tiek tas pats.
Gavęs per vieną skruostą, atsuku antrą… Ir tiesiai į kaktą gaunu. Ir šonkaulius aplaužo.
Be to, dar į užpakalį spiria.
Ir vis tiek nesijaučiu geriau.
Kaip ten buvo? Jų nuopelnai
Dabar visi galvoja, kad Lietuvos valstybę sukūrė Kaušpėdas. Tai netiesa. Vienas Kaušpėdas nebūtų tiek prikūręs. Lygiom dalim prisidėjo Landsbergis, Ozolas ir Prunskienė. Visus svarbiausius darbus jie padirbo keturiese, veikė kaip komanda, ir jei vieno kurio nebūtų buvę, tai nieko čia nebūtų. Tekstus rašė Ozolas. „Lietuva brangi…” – tai jo žodžiai. Aranžavo Landsbergis, o Kaušpėdas perteikė tautai suprantama forma. Prunskienė gi išvirdavo pietus, pašluodavo kambarius ir rūpinosi, kad vyrai neprisigertų. Ir štai rezultatas! Skaityti tęsinį…
Jau ima dygti prezidentai. Bet vieni lepšiai.
Kitas lyg ir panašus į baravyką, bet labiau patyrę mato, kad aitrusis.
O sezono gale vėl šungrybių pridygs.
Petras negeria, nerūko, dirba daug, o neturi nieko.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo – paprasta.
O pabandykite jūs taip gyvent!
Arba imsit visko turėt, arba mesit viską ir imsite gerti, rūkyti…
Ketvirtadienio vakarą į muzikos klubą „Vandenis“ susirinko rašytojo, publicisto, poeto Juozo Erlicko gerbėjai. Jaukiai apšviestoje salėje vakaro svečiai galėjo pasiklausyti ne tik Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato atliekamų dainų, bet ir pasiklausyti gyvu klasiko minčių apie Lietuvą, jos žmones. Skaityti tęsinį…
Geriau gyvensim, kai geriau dirbsim. Bet vasarą tai netraukia prie darbo.
Rudenį reikia po vasaros atsipūst.
Žiemą jau galėtum ką lengvo dirbt. Betgi žinai – tuoj pavasaris.
O pavasarį negi tūnosi dirbtuvėj?
Iš pajūrio skambinu žmonai:
– Susipažinau su dailia ponia. Ką daryt?
– Ką jūs šiuo metu darote? – rūpinasi žmona.
– Šiuo metu kaip sykis duris darom…
Specialistai gi perspėja: neužsidarykim, o atvirai išsipasakokim artimam žmogui.
Kaip reikia daryti
1.
Aš manau: jei pradėjai daryti, tai jokiu būdu nedaryk iki galo. Vos pradėjęs, stabtelk ir pamąstyk: o gal tai galėtų kitas padaryt? O gal išvis to nereikia daryt? Jei iki šiol tai nebuvo padaryta – gal nėra taip jau būtina?
O jeigu tai sprogs?
Verčiau eik šalin.
2.
Yra darbų, kurių net neįmanoma pradėt.
Tau sakys: grindis pašluostyk! Bet jei grindys su liečiamuoju paviršium, tokių gi neimsi liest skuduru. Skaityti tęsinį…
Kuom senjoras skiriasi nuo pensinyko?
Pensinykas guli ant krosnies, o išvadintas senjoru sugraibo lazdą ir slenka į sandėliuką.
Senjoras gi sėdi ant žirgo, o apšauktas pensinyku stveria špagą ir perveria niekšą kiaurai.