Visos dienos
gruodis 29, 2007 2:52 pm EilėsVisos dienos vysta šaknimis į viršų
ir save kasdien palaidojam šiek tiek.
Neprašytas vakaras vėl pasipiršo -
pasiimk nuo pievų, paukščiais atsiriek
žalią šilą, svaigulio kvapais susiūtą.
Atgaivink plaštakes – tavo lig vienai.
Visos tavo rasos: susirink – jos liūtys,
nes gal nebeverksi, niekad nežinai,
ar iš ašarų susisuka lakštutės gūžtą,
ar giliai po Nemunu dar dūzgia aviliai.
Brenda sutemos ir horizontas dūžta,
o šukes susirenki savy giliai,
kur šukuotos bitės kapsto tavo medų,
kur koriai ant stuburo jau suverti.
Pasigauk nors upę – rūkas girtas veda,
nusigriebk, nes ir tave išves nakty
per mergotakius, pabėgančius iš kaimo.
Nors kvapus mergos apkvaitusios pasiek.
Šitas vakaras vėl pradeda ir laimi –
pasiimk save iš jo ir dar šiek tiek.
Loading ...