DALYKAI, KURIŲ NIEKADA NESUPRASIU (1)
gruodis 22, 2007 8:35 pm Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose (1995)Suvokti niekaip negaliu
Žemėje aš daug ko:
Kaip gali būt ji apvali?
Už ką jinai mus traukia?
Galbūt esu nenormalus –
Nesugebu suprast aš,
Dėl ko jai reikia sukti mus
Aplinkui savo ašį?
Girdėjau, ir pati jinai
Aplinkui Saulę sukas,
O didelis Mėnulis – tai
Iš paskos, kaip šuniukas.
Ir Saulė velka būrį
Planetų. Kur? Pas ką?
Kažkur vis tiek juk turi
Būt kelio pabaiga.
Omega, Alfa, Iks ir Fiks –
Vardų man pilnos ausys,
O kur yra, tu pasakyk,
Žvaigždelė tolimiausia?
O už tolimiausios – kas toliau? –
Galvoju ir galvoju.
Galvoju tol, kol pagaliau
Visai galvot nustoju…
Begalvis lovoje guliu,
Staiga matau pro miegą,
Kad Žemė Štai su Mėnuliu,
Mane pametus, bėga.
Ir aš vejuos, lekiu kieman,
Dairaus – o viskas vietoj.
Tik sukasi galvelė man,
Lyg tūkstantis planetų.
Loading ...