Kelionė pro drakonų pusę
vasaris 24, 2009 3:52 pm Aš moku augti (2003)Rudenį geltoną
Ant šakos lazdyno
Supos du drakonai
Patys paskutiniai.
Paskutinis – šitas,
Paskutinis – kitas,
O katras ne antras -
Niekaip nesupranta.
Ir dėl tokio štai dalyko
Du drakonai susipyko,
Susipyko, susiriejo,
Spjaudyt ugnimi pradėjo.
Aš pro šalį važiavau
Į Lazdynų miestą
Ir ugnelės paprašiau
Keliui pasišviesti.
- Labas rytas – viso geros -
Pasakykit, ponai,
Kiek šilta ugnelė sveria?
- Tūkstantis balionų.
Atkerpa ir išmatuoja,
Ir maišelį duoda…
- Kiek ugnelė ta kaštuoja?
- Vieną gerą žodį.
O daugiau tai nieko -
Linkim labo ryto…
Aš didžiausią Dėkui
Į pakalnę ritinu.
Prisipylęs pilną
Kibirkščių maišelį,
Leidausi į pilką
Kalvarijų kelią.
Kelias kibirkščiuoja
Ir dūmelis rūksta…
Tai gražiai važiuoju -
Nieko man netrūksta!
Trūksta tik staiga vadelės,
Pasibaidžiusios ugnelės,
Ir tolyn pabėga Kelias
Vienas be manęs…
Lauri :
Data: vasaris 27, 2009 @ 1:05 pm
Puikus rasytojas puikus ir eilerastis. gerai kai bet wienas zmokus dar supranta jumora nesugadinta televizijos