Nupirk man spalvotų pieštukų -
Aš piešiu spalvotus namus,
Spalvotą seselę, spalvotą broliuką,
Septynis spalvotus kiemus,
Iš kiemo kiekvieno – po kelią
Tolyn, per spalvotas lankas…
Nupiešiu ką šnekas drugeliai
Po žydinčia vyšnios šaka. Skaityti tęsinį…
Parbėga iš miško Kirvelis,
Verkia, Vartus apkabinęs…
Lenkias prie Vartų Takelis:
- Ko gi tu toks nusiminęs?
- Nenoriu kapoti Lazdyno!
Nenoriu aš Drebulės kirsti!
Skauda galva geležinė,
Kai medis beginklis nuvirsta… Skaityti tęsinį…
Ten, kur žalias ežerėlis –
Tarp žolės ir vyturių, -
Stovi pieno fabrikėlis
Ant kojelių keturių.
Kaminėliai du mažyčiai,
Tik nerūksta dūmai.
O aplinkui pienės žydi, -
Ak, koksai gražumas!..
Prisigersiu pieno šilto
Kiek tik panorėjęs –
Juk mamytė mano šito
Fabriko vedėja!
Aš gyvenu ant septintos kalvos,
Tarp mėlyniausių ežerų penkių.
Su Sraigėm ir su Laumžirgiais kalbuos,
Ir minutes į laikrodį renku.
Ežeruose tylu: siūbuoja žolės,
Iškišęs galvą, dairos Ešerys.
Už ežero vienodai kala kuolą –
Prie jo bus nakčiai rišamas Arklys. Skaityti tęsinį…
Šitą naktį mirė žodis Snarglius,
Įžeidimų armijos eilinis.
Ankstų rytą, pasikinkęs arklius,
Vežė jį bičiuliai į Žodyną.
Vežė Vėpla, Pienburnis ir Chamas,
O iš paskos bėgo trys Žiopliai…
Pakelėj stovėjo medžiai ramūs
Ir suglumę šliaužiojo ropliai. Skaityti tęsinį…
Aš pagavau ankstų rytą
Saulės zuikutį mažyti:
Kreivas, juokingas veidelis,
Saulės pripiltos auselės.
- Saulėtas mielas zuikuti,
Ar tau patinka čia būti?
- Tinka patinka tas namas,
Tik noriu grįžt aš pas mamą! Skaityti tęsinį…
Tą vakarą tylų, ružavą,
Kai mes gėrėm verandoj kakavą,
Tu nuo stalo staiga pakilai,
Pakilai, palikai ir į tolį
Nubridai dobilienų atolais,
O po kojom tau klykė žiogai.
Ir kaip paukščiai, sparnais sumosavę,
Metai plauks… Jau kiti gers kakavą,
Horizonte dundės traukinys…
Tik nebus mano sielai ramybės –
Liūdesys iškerojo beribis
Tartum sodo krašte apynys.
Tribūnoj pakrypęs žmogelis… 
Ar šiandien, ar vakar tai buvo? -
Atsiveria lūpų varteliai,
Išbėga laukan Liežuvis.
— Ak, nusibodo plepėti niekus -
Iš nieko negimsta juk niekas!..
Bėgsiu verčiau pas vaikus,
O žodžiai burnoj tepalieka.
Lai sau jie barška, lyg tuščios skardinės,
Triukšmauja, kaip aukštos tribūnos…
Tempia atgal, apkabinęs
Žodžių klastingasai liūnas… Skaityti tęsinį…
Du gaideliai kūlė baltus žirnius,
Dvi vištelės į malūną vežė,
O malūnininkas, Šeškas girtas,
Miltus vogė ir į turgų nešė.
Pardavė už butelį, nebrangiai
Pelei, spekuliantei tai, Pelicijai.
Tarakonas matė ir į dangų
Siuntė raštą Katinų policijai. Skaityti tęsinį…
Pelės pilkos, pilkas jų gyvenimas.
Pelės baisiai bijo katinų.
Laukia pelės: ak, gal gims Peleninas,
Karaliūnas pasakų senų.
Taip ir buvo: gimė jis iš nieko,
Iš senų suplyšusių sapnų.
Vos tik gimęs – šoko jis iš miego:
Saulės jums parnešti išeinu! Skaityti tęsinį…
Loading ...
