Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Šalta spalio saulė – į snukį.
Namų šiluma – pro duris.
Pakeičiau aš tau žemės ūkį,
Tik žemės tu – neturi.

Žemės tik tiek, kiek po kojom,
Tiek, kiek parpuolęs randi.
Toj žemėj vieni sulapoja,
O meta lapus – kiti.

Belapiai lapnoja lapuočiai -
Raudoni, geltoni, pikti…
Ak, viską aš tau atiduočiau,
Bet išnešė viską kiti.

Važiuoja Europon jau stogas,
O kelią jam rodo špyga…
Skaitysiu aš tau epilogą -
Lapus meta mano knyga.

Liks viltys – kaip valkatos valtys,
O valtis praryja vanduo…
Ieškai kaltų, bet nekaltas
Niekas. Net šitas ruduo.

Patiko? Pasidalink su draugais!

•