Stilius
birželis 12, 2012 12:25 pm PrisimynimaiKitur elitas formuojasi šimtmečiais, o mes susiformavom per šimtą dienų.
Kreivi buvo mūs pirmieji žingsniai Aukštuomenėj… Ko norėt! Kitur eina iš Berklio, Oksfordo… O mes taigi žengėm stačiai iš gatvės, tik vienas kitas, mokytesnis, iš Lukiškių. Daug, oi daug ko teko mokytis…
Prisimenu, Grigaliūnas, kuris jau antras mėnuo sukosi Salonuose ir atrodė gerokai prakutęs, aiškino:
– Vienas iš svarbiausių dalykų, vaikinai, čia ne rislingas, o boulingas. Boulingas tai yra toks politinis žaidimas, kuriam reikią ne tiktai technikos, bet ir įvairiausių žinių: fizikos, matematikos, ekonomikos…
Mes užsirašėm, o Grigaliūnas tęsė:
– Išleidus kamuolį, nepatartina kreipti žvilgsnį kėglių link. Ne taip jau svarbu, kiek jų numuši. Nes kas gi yra tie kėgliai? Iš esmės tai tie patys runkeliai, tik atplėšti nuo žemės. Todėl verčiau stebėti finansinių srautų judėjimą, o likusį laiką skirti astronautikos studijoms ir apskaičiuoti galimas kandidatų trajektorijas… Geras žaidėjas privalo turėti talentą, nuojautą, padėtį
visuomenėj ir sąskaitą banke. Be abejo, būtini ryšiai Vyriausybėje. Ar viskas aišku?
Pirmas pakilo Grigelis.
– Aišku, – tarė. – Tačiau kur yra beisbolo lazdos?
Visi susižvalgėm, Grigaliūnas šyptelėjo, o toks vyriškis, panašus į krupjė, tik kitos orientacijos, Grigeliui paaiškino:
– Žaidžiant boulingą, nereikia beisbolo lazdų.
Bet Grigelis jam paliepė:
– O tu nueik ir atnešk.
Tas nuėjo ir atnešė. Grigelis stvėrė lazdą ir išmušė ten visus.
Daugiausia kliuvo Grigaliūnui, kuris, sako, net po trijų dienų dar grabe žagsėjo.
Loading ...