Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Akimis tave nurenginėju,
Peiliuku tave išdarinėju:
Viduriai… Anga išeinamoji… -
Ir išeina mano mylimoji…

Jau ruduo… Na ir kas? Tepaspringsta
Su rugpjūčiu gerklėj.
Kas gerai – kaip garai – pradingsta,
Užgęsta ir suanglėja.

Kaip anglėja lietuviai brangūs
Londono kazematuos…
Suanglėtų ir patys anglai
Į krosnį juos įmetus…

Sėdėjau aš daržely tarp gėlių
Ir pamačiau: tu ateini keliu.
Pagrobęs kirvį užsimojau – tau
Per smegenis ašmenimis kirtau.

Už ką? Ak, kas dabar bepasakys…
Guli tu tarp gėlių nelyg baslys.
Dainuoja išsigimėliai vaikai:
Tokie laikai… Tokie laikai…

Dėl tavęs aš neinu iš proto
Ir kad eisiu – nesitikėk!
O jei kartais išeičiau – po to tu
Kuo greičiausiai policijon bėk.

Sniegas viską paslėps nuo manęs,
Sniegas krinta kaip valkata girtas,
Sniegas vaikšto kartu po gatves
Nepataisomai baltu pavirtęs.

Nežinau, kur šią naktį nueisiu -
Visos moterys šiąnakt artistės…

O pasaulis toks šaltas ir keistas,
Lyg tūkstantį kartų teistas
Prievartautojas recidyvistas.

Mano gyvenimas kaip Lietuva vis eina į vakarus…
Aš tai jau niekur neinu – pamečiau akinius, lazdą ir tiesą.
Pavirto didelės upės į tokius mažus upėtakius -
Buvau aš svajonių jaunikis, dabar – kultūros griuvėsis.

Laisvė tai liko… Tik ką su ja veikt tokiam kelmui?
Norėčiau patirtį perteikt – niekas nenori klausytis.
Ėjau pagal pažintį į pasimatymą – pamečiau kelnes,
Vėl – kaip jaunystėj – ėmiau ant būdelės durelių rašyti. Skaityti tęsinį…

Aš tavo ramentus išmesiu pro langą
Vežimėlį nustumsiu nuo laiptų
Vaistinėlę padegsiu
Nuplėšiu pampersus

Atimsiu klausos aparatą
Ištrauksiu dirbtinius žandikaulius
Nukirpsiu žarneles
Ir atjungsiu deguonį -

Kad mane prisimintum…

Į kalnus aukštai neįkopęs,
Pakalnėje tryptas minios,
Aš glaudžiaus kaip sudžiūvęs lapas
Prie Tėvynės, nelyg prie šiknos.

Bet išmuš man tą žemę po kojom,
Tą meilę iš kaulų išraus -
Ir nieko neliks, net rytojaus,
Ir nieks – net stiklinė – nelauks. Skaityti tęsinį…

Pavasario saulė prašvito meiliai,
Išbėgo į lauką pulkais gyvuliai.
Neturi jie ten reikalų nei darbų,
Tik šnekasi meiliai: mėme ir būbū…

Ir visi ten laimingi, visiems ten gražu -
Taip retai pasitaiko tarp pulko žmonių…
Vai bėgsiu, kur grožis, ožys ir kuilys -
Man sakė pati, kad ir aš – gyvulys.

Gyveno žmogelis toksai prie Virvytės —
Anei jis galingas, didingas… Manau,
Galėčiau aš tokį lengvai aprašyti, -
Bet raštas ateina iš Briuselio: Nau!