Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Novelė apie novelę

Kur ir kada aš skaičiau tą novelę? Niekaip nebegaliu prisiminti. Prisimenu tik, kaip gailiai raudojau, įsikniaubęs į vystančius popierius…
Kas gi ten buvo rašoma? Ak taip… Maždaug…
Šeštų metų Joniukas jau piemuo. Gano jis žąseles. Darbas nesunkus. Atsigulęs pievoje Joniukas skaičiuoja debesis ir prisimena: šiandien ateis tėvelis. Tėvelio Joniukas labai laukia. Tėvelis tikriausiai atneš saldainį, o gal ir vėl papasakos apie tuos laikus, kai pats dar buvo mažas. „Tarybų valdžios metais…” – šitaip prasidėdavo visi tėvelio pasakojimai. Tėvelis tada lankė mokyklą ir dažnai čiulpdavo saldainį, kartais net šokoladinį. O per šventes gaudavęs netgi torto. Tortą Joniukas sykį buvo matęs. Jį valgė ūkininko vaikai. Atrodė labai gardus. 
Ir vėl man byra ašaros… Kas gi ten buvo toliau?.. Ak, taip… Joniukas užsisvajojęs, pamiršęs žąsis, ir tos ištrypusios vasarojų. Ūkininkas skaudžiai skaudžiai nuplakęs Joniuką. O tėvelis taip ir neatėjęs, mat kelnių kišenės buvusios kiauros ir saldainis, kurį jis nupirko pardavęs tuščius butelius, iškritęs…
Gana, gana! Dabar mažai kas parašo tokių novelių…

Patiko? Pasidalink su draugais!

•