Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Laikas niekados nelaukia,
Keistas jis kaip sniegas –
Buvo, rodos, jo per daug –
Nebeliko nieko.

Laikas gydo kaip garstyčios,
Žeidžia tartum peilis
Ir, atrodo, kartais tyčia
Elgias atbulai jis.

Štai guli tu susiraitęs –
Gruodis, Gripo metas –
Šliaužia Laikas tartum sraigė,
Kojeles pametus.

Kai stotin vėluoji tu –
Traukinukas žiūri –
Laikas lekia tartum du
Tūkstančiai kengūrų.

Atsitinka, pasitaiko –
Laikrodžiai sustoja –
Nesustoja niekad laikas –
Bėga, nors be kojų.

Kur – nežino šito niekas,
Nieks jo nesulaiko…
Laikas niekados nemiega –
Jis neturi laiko.

Patiko? Pasidalink su draugais!

•