ŽMOGUS SU ŠAKĖMIS
gruodis 23, 2007 3:09 pm Todėl (1987)Trijų puslapių ištrauka iš Šatkaus buto
Š a t k a u s b u t e p a v a s a r i s. Ant palangės žydi popierinės gėlės, noksta citrusiniai vaisiai. Švarko atlape – ordinas ir rožė. Bet švarko šiuo metu dar nėra. Užtat yra Motiejus Fiodorovičius.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Prašom toliau. (Padažo plunksną į aksomo rašalą)
ŠATKUS. Jiems tikrai daug ko trūksta. (Kietai) Bet mes nesiskundžiame.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Ko gi trūksta?
ŠATKIENĖ. Pinigų. (Apie Šatkų) Jam – proto…
ŠATKUS (Motiejui Fiodorovičiui). A, visokios buitinės smulkmenos. Mes aukščiau to.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS (žymisi į bloknotą). Smulkmenos… Jie aukščiau to.
Šatkus kažką burbuliuoja
ŠATKIENĖ. Ne jie, o jis. Aš žemiau.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Ji žemiau. Taškas.
ŠATKIENĖ (įtemptai stebi Motiejų Fiodorovičių). Kodėl – taškas?
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Ką?
ŠATKIENĖ. Nieko. (Nuleidusi akis, dirbtinai parausta).
ŠATKUS. (liaujasi burbuliavęs). …nes kitaip būtų neįmanoma…
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS (žymisi į bloknotą). …būtų neįmanoma… Po „neįmanoma“ – šauktukas?
ŠATKUS. Klaustukas.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Ir paskutinis – tradicinis. Kokie ateities planai?
ŠATKUS. Šiuo metu dirbu prie… Stambus darbas apie… Estradinės pažiūros… Be to, monument…
ŠATKIENĖ (su skausmu). Tu vėl?
ŠATKUS. Na ir kas?
ŠATKIENĖ. Bet padarysi?
ŠATKUS. Tu juk žinai, koks aš!
ŠATKIENĖ. Vadinasi, ne…
ŠATKUS. Luktelkite. (Išeina)
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS (Šatkienei). Kada susitinkam?
ŠATKIENĖ. Rytoj. Arba čia prisiregistruok.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Tamsta man panaši į jūros kopūstą. Arba į kalmarą. Pasirink.
ŠATKIENĖ. Ačiū, Motiejau Fiodorovičiau.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Prancūziški batonai. (Priėjęs apkabina Šatkienę ir pabučiuoja) Konarskio g.
ŠATKIENĖ. Tamsta aistringas, kaip… (Staiga nutyla ir triskart sukukuoja it gegutė)
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Kaip kas? (Ilgesingai) Pasakyk.
ŠATKIENĖ. Kaip triušis. (Pauzė) Kaip klišas triušis.
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS (susidrovėjęs). Visos jūs taip sakot… (Švelniai) kokotės…
ŠATKIENĖ. Norėtųs kažkur išvažiuoti… (Varto akis)
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Turiu vasarnamį šeštam kilometre…
ŠATKIENĖ. Į Paryžiaus Aires…
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Gimtinės takeliais pirma reiktų išvaikščioti…
SATKIENĖ. Tegu Šatkus vaikščioja… Kad tik nebūtų pargriuvęs… (Dirbtinai išsigąsta)
ŠATKUS (grįžta su švarku ir atsineša Tam Tikrą Daiktą). Rankas aukštyn!
ŠATKIENĖ. Baik!
ŠATKUS (baigęs). Štai! (Padeda Tam Tikrą Daiktą ant stalo)
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Kas tas toks yra?
ŠATKUS. Žmogus su šakėmis. Tai paminklas. Dabar aš atlikau savo misiją šioje žemėje ir galiu ramiai iškeliauti į Kitus Pasaulius. (Užmerkia akis ir išleidžia paskutinį kvapą. Likusieji mandagiai prisidengia tauriąsias nosis išsiuvinėtomis aksomo servetėlėmis ir nusikūkčioja)
ŽMOGUS SU ŠAKĖMIS. Štai jūs visi netikėjot Šatkumi, o jis ėmė ir padarė mane!
MOTIEJUS FIODOROVIČIUS. Ir kas iš to?
ŽMOGUS SU SAKĖMIS. Nieko.
Šatkienė ir Motiejus Fiodorovičius paima Žmogų su šakėmis už bronzinių ausų ir išmeta į šiukšlių dėžę. Pasigirsta Sen-Sanso melodija, Motiejus Fiodorovičius ir Šatkienė šoka baletą
Uždangos nėra. Žiūrovų taip pat. Juk visa tai dėjos Šatkaus bute, Konarskio gatvėje, 1985 balandžio 13 d.
Loading ...