Gal regiu iš tolo, gal tiktai sapnuoju…
Kaip sugirgžda vartai Pasakos senos.
Žvengia baltas žirgas, ir skalikai loja
Ten, už horizonto, už baltos dienos.
Skrenda per pasaulį paukštė gintarinė,
Lydi ją plaštakių žydintis būrys.
Ieško trys kareiviai sužeistos Tėvynės,
Ir Sigutė rauda girių vidury. Skaityti tęsinį…
Mielas broli, pasakyki:
- Kas yra tas bolševikas?
Kas kada jį pasodino
Lietuvoj Tėvynėj?
Brolis kraipo rudą ūsą,
Rauko kaktą, atsidūsta,
Šimtą spynų pakabina –
Viską užrakina:
Stalčius, langus ir kepurę,
Ir varnėnų linksmą būrį,
Vėjus keturis ir tylą –
Tik tada prabyla: Skaityti tęsinį…
Balandis buvo. Bulvės dirvon ėjo,
Kastuvai šaunūs rausė ten daržus.
Staiga atjojo į laukus Rugsėjis –
Jis buvo į Balandį panašus.
Toks pat jis buvo šiltas, pypkę rūkė.
Toks pat šviesus, švelnus tarytum samanos.
Iš paskos bėgo du šimtai ėriukų,
Kuriuos Balandis už upelio ganė. Skaityti tęsinį…
Mano tėvelis buvo kalvelis,
Kalė jis tin vis ir tin…
Mena vinelės: kalė tėvelis
Už save ir už tą vaikiną.
O tas vaikinas ėjo į kiną,
Ėjo į Juodvarnių balių…
Kalė tėvelis tin vis ir tin –
Kalvėj sunkusis metalas. Skaityti tęsinį…
Šis eilėraštis bus paskutinis –
Neberašysiu daugiau –
Užgeso kūrybos ugnelė krūtinėj,
Veltui įpūst ją bandžiau.
Skiltuvą tryniau į pintį,
Vaikiausi nekaltą degtuką…
Žvaigždės padangėj spindi – krūtinė
Šalta tartum šimtas varliuku. Skaityti tęsinį…
O eilėraštis – jis tartum laivas,
Uoste paliktas, baltas ir liūdnas,
Jis gyvena, kada tu skaitai jį,
Neskaitai – jo tarytum nebūna.
Laivas plaukia tolyn per marias…
Štai tu paimi knygą ant rankų –
Ir eilėraštis skleidžia bures,
Verčias puslapiai kaip jūros bangos. Skaityti tęsinį…
Kurgi jūs pradingot?
Kas dabar jus gano?
Kur jūs, stebuklingi,
Iš vaikystės mano?
Stebuklinga staltiese!..
Stebuklingas kilime!..
Kuom aš nusikaltęs?
Ak, už ką nemylimas? Skaityti tęsinį…
Nubundu aš vieną šaltą žiemą, -
Lyg į veidrodį, žvelgiu į rytą, -
O po visą baltą mano kiemą
Aukso spindulėlių pribarstyta.
Visas mano kiemas mirgu mirga,
Kraipo galvas vėjavaikės lėlės.
Aš išjosiu ant medinio žirgo –
Prisirinksiu maišą spindulėlių. Skaityti tęsinį…
Aplankysim šįryt mes Žibutę,
Kanarėlių žydinčią sesutę,
Mažą didelio Dangaus dukrelę,
Kur viena parimus prie upelio.
- Kurgi tu praleidai šaltą žiemą?
Kas tau dovanojo šitą žiedą?
Kas gi tau pasiuvo šilko kojines? –
Taip vis klausinėjam ją apstoję mes. Skaityti tęsinį…
Danguje ganiau aš baltus žirgus,
Žemėje ieškojau, ko nebūna.
Vasaros man kūlė baltus žirnius,
Ogi žiemos vežė į malūnus.
Baltos dienos malė baltus miltus
Tarp tėvelių rankų pamažu.
Ir gyvenimas byrėjo šiltas
Į metus, tarytum į maišus. Skaityti tęsinį…
Loading ...