RSS

Atsisveikinimas

3:48 pm Kodėl? (1979)

Krinta ant kryžių lietus įkyrus, monotoniškas,
Paukščių balsai tolimi, tolimi ir lakoniški.
Žengia per žemę ruduo, aukso šarvais
šarvuotas,
Ten, kur kadaise mes plaukėm ant vasaros
luoto.

Ten mano meilę nusivežė senas tramvajus,
Tu dar žiūrėjai, prie stiklo priglaudusi veidą.
Vėjas nešiojo alyvų lapus trotuarais
Saulei gražiai, lyg senoj Palangoj, nusileidus.

Mano meilei smuikavo pražilęs ir verkiantis
elgeta,
Per įkyrų ir šaltą rudens nesibaigiantį lietų
Aš nusivedžiau jį su savim vėlų vakarą,
paliktą
Seną smuiką užklojęs apvytusiu lotoso žiedu.

Mano meilę lydėjo tik tolimas gervių
girksėjimas
Per išbalusį dangų į pietus – į pietus –
į pietus – –
Pasakyk, nepažįstamas, liūdnas ir senas
rugsėjį, man,
Kad pavasarį grįžta visi, kas rudens išlydėti…

Bet vietoj atsako skamba skaudus ir negyvas
Šito rudens banaliai abejingas motyvas.

VN:F [1.9.1_1087]
Rating: 9.9/10 (15 votes cast)
Atsisveikinimas, 9.9 out of 10 based on 15 ratings
Patiko? Pasidalink su draugais!
    Vienas atsakymas
    1. VaZa :

      Data: balandis 18, 2009 @ 12:41 pm

      Bet vietoj atsako butelis skamba it gyvas
      Taip banaliai išbulbėjęs į skrandį motyvas.

    Pastebėjimai bei nusistebėjimai...

    Atsiliepimai bei nuomonės

    Perspėjimas: Visi komentarai paskelbiami tik po administratoriau patvirtinimo.