Atsisveikinimas
gruodis 23, 2007 3:48 pm Kodėl? (1979)Krinta ant kryžių lietus įkyrus, monotoniškas,
Paukščių balsai tolimi, tolimi ir lakoniški.
Žengia per žemę ruduo, aukso šarvais
šarvuotas,
Ten, kur kadaise mes plaukėm ant vasaros
luoto.
Ten mano meilę nusivežė senas tramvajus,
Tu dar žiūrėjai, prie stiklo priglaudusi veidą.
Vėjas nešiojo alyvų lapus trotuarais
Saulei gražiai, lyg senoj Palangoj, nusileidus.
Mano meilei smuikavo pražilęs ir verkiantis
elgeta,
Per įkyrų ir šaltą rudens nesibaigiantį lietų
Aš nusivedžiau jį su savim vėlų vakarą,
paliktą
Seną smuiką užklojęs apvytusiu lotoso žiedu.
Mano meilę lydėjo tik tolimas gervių
girksėjimas
Per išbalusį dangų į pietus – į pietus –
į pietus – –
Pasakyk, nepažįstamas, liūdnas ir senas
rugsėjį, man,
Kad pavasarį grįžta visi, kas rudens išlydėti…
Bet vietoj atsako skamba skaudus ir negyvas
Šito rudens banaliai abejingas motyvas.
VaZa :
Data: balandis 18, 2009 @ 12:41 pm
Bet vietoj atsako butelis skamba it gyvas
Taip banaliai išbulbėjęs į skrandį motyvas.