Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Kai buvau visai mažytis,
Aš mokėjau net skraidyti:
Strykt iš lovos, švilpt pro langą –
Tiesiai į padangę!

Na tai kas, kad be sparnelių! –
Kregždės vejas, vėjas kelia,
Ko neieškau – nerandu –
Su draugais skrendu.

Su paukšteliais, su drugeliais,
Su lapeliais, su pūkeliais -
Viršum melsvo upeliuko
Mūs ratelis linksmas sukas.

Pavydėjo man kregždutės,
Kad buvau toksai lengvutis,
Tartum tūkstantis balionų –
Virš laukų ir klonių.

Pasikinkęs ryto vėją,
Kur norėjau, ten ir skriejau,
Pririnkau, nelyg žibučių,
Saulėtų zuikučių.

Ir ant debesėlio raitas
Ten vaikiaus lėktuvą greitą
Ne dekoratyvinį -
Baisiai reaktyvinį…

Bet nors bėgau nuo kalnelio
Daug greičiau aš nei takelis,
Bėgo dar greičiau per lauką
Dienos žaliaplaukės.

Bėgo ir nubėgo vienos,
Nužydėjo pievoj pienėm,
Ir mane pamiršo vėjas,
Vėjas Odisėjas.

Ir tik kartais dar sapnuojas,
Kad padangėmis skrajoju…
Nubundu sunkus iš ryto,
Kaip devynios plytos.

Patiko? Pasidalink su draugais!

•