Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Per naktį kūdroj repetuoja
Varlių simfoninis orkestras,
Žaliai nuo kranto diriguoja
Varlėnas – įžymus maestro.

Ir klausosi nustebę paukščiai,
Pakreipę snapelius kaip šaukštus,
Nedrįsta niekaip pakartoti jie
Tą keistą žaliąją melodiją.

Bet švilpteli staiga nuo kito kranto
Varnėnas – it virgilijus – belkanto
Šaly toj Kurnekrintasnaigės
Konservatoriją pabaigęs.

Suklūsta įžymus Varlėnas:
Kiekvienas medis skamba, nes
Ant kiekvienos šakos paukštelis,
O jo gerklytėje – varpelis.

Varlėnas šaukia: – Kas čia daros! –
Į kūdrą sviedžia kvarkgitarą
Ir siunčia Operon peticiją –
Kodėl nutraukė repeticiją.

Bet varlės iš Varlėno juokias
Ir kūdroj vis po dvi taip šoka,
O paupy iš meilės menui
Pravirksta karklai: ak, Šopenas!..

Ant karklų tupi susivėlę
Šimtai pūkuotų katinėlių.
Galanda nagelius, krapšto akytes
Ir meiliai kalbina katytes:

- Iš kur atvykot?.. Kur sutikot
Naujus metus?.. Kas naujo knygose?..
Amore mio mio miau –
Žavinga jūs… Ir taip toliau…

Ir taip visiems labai patinka
Ta paukščio muzika žavinga,
Kad net pamiršta, jog šį rytą
Balandis iš Pietų sugrįžta.

Tik karklai ašaras sumerkę
Į vandenį vis tebeverkia:
- Balandi mielas, skrisk greičiau,
Atmerk žalias akis plačiau!..

Ir štai – žiūrėk! – jau tupi jis ant kranto,
O Kovas jam paduoda ranką
Ir atsisveikina abu labai gražiai –
Kaip du gaideliai, kūlę žirnius, – panašiai…

Patiko? Pasidalink su draugais!

•