Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Kieme sukaliau iš lentų skliaustus ir užsidariau. Pro šalį dūlino kaimynas.

– Keliu save kubu, – pasigyriau.

Anas žvelgia su pavydu.

Ir aš jau truputį pasikėlęs.

Žmonės šaukia: darbo duokit!.. valgyt reikia!..

Tarsi dirbam dėl to, kad pavalgytume.

Patriotai! Vienintelis teisingas mūsų šūkis: valgyk tam, kad didžius darbus atliktum. O didžiausias mūsų darbas – garsinti Lietuvą.

Bet duok mūsiškiui prisiryt… Dažnas tik persdamas garsins.

Pinigai daro žmones. O padaryti žmonės jau patys gali pinigus daryt.

Kol pinigai tavęs nepadarė žmogumi, tu niekaip negali jų pasidaryt.

Deja, pinigui – neįsakysi. Todėl žmonių čia nėra daug.

Visi žino, kad iš minimalios algos nepragyvensi, o mes pragyvenam. Iš pensijos irgi nepragyvensi. O mūsų pensinykai – gyvi.

– Kaip jums tai pavyksta? – pavydi švedai.

– Ot nesakysiu! – vaipaus. – O tai ir jūs užsimanysit taip gyvent.

Nepratusiems, išlepusiems net pirmas bandymas gali būt paskutinis.

Viskas gerai! Jei daugsyk tai pakartosiu – taip ir bus.

Tik jei man bus gerai, tai kitiems – blogai.

Galima jiems nesakyti, kad man gerai.

Bet jei niekas nežinos, kad man gerai, o jiems blogai, tai man ir nebus gerai.

Visi skundžiasi, kad trūksta pinigų, bet niekas – kad proto.

Visi žino: tie dalykai kažkaip susiję…

Bet gal ne pas mus.

Senos dainos skamba vėl naujai… O senos kalbos? Kur ten…

Vadinas, kalbas reikia išdainuot. Sparnus žodžiams suteikia melodija.

Tad jei Premjeras gražiai pradės: „Apkarpyy-ysiū-ū tavo algą…”, mes gražiai ir pabaigsim: „Susiveršim sau dirželį, vai ku-kū, vai lia-lia…”

Sako: yra vyrų, kuriems moterys kariasi ant kaklo.

Stuobriai! Ant sveiko, gražaus tai nesikars!

Man tai didelė paguoda.

– Kada pagerės gyvenimas? – klausia pati.

– Tada, kai pagerės žmonės, – aiškinu.

– Tai kodėl jie negerėja?

– Laukia, kol gyvenimas pagerės.

Sėdim, laukiam…

Jau senokai praėjo išpranašautas terminas: po dvidešimties metų gyvensim kaip švedai.

Bet negyvenam. Nejaugi neįmanoma susilygint?

Tikrai įmanoma! Tik reikia luktert, kol patys švedai užsimanys gyvent kaip lietuviai.

Kad tik tas noras jiems kiltų! O proto ir pastangų – nereik…