Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Svarbiausi dalykai, kuriuos regėjau Europoje

lapkritis 25, 2008 3:07 am Juozas Prisimynimai

1.

Graikai jau daugel amžių gyvena ant kultūros griuvėsių. Ir nie­ko! Tad ko gi mes rėkaujam?
Graikai, užuot rėkavę, šoka sirtakį. Baleto ant griuvėsių nepašoksi, o sirtakis paprastas – reikia tik bėgti iš vieno griuvėsių krašto į kitą. Tačiau to visiškai pakanka.

2.

Italams svarbiausia – makaronai. Protingam žmogui jau pats žodis „makaronai” skamba kvailai. Tipas, ryjantis makaronus, atrodo dar kvailiau. O prisirijęs? Su tokiu gali tik apie makaro­nus šnekėt.

3.

Prancūzai šneka prancūziškai, bet patys prancūzų kalbos nesu­pranta.
- Kva kva? – šnekinu vietos moteris.
Šios neatsiliepia. O juk išvertus į lietuvių kalbą tai būtų: „Gal norėtumėt su manim papietaut?”
Įsižeidęs palieku Versalį. Triskart nugriūvu ir pastebiu, kad prancūziška žemė kietesnė. Panašiai kaip prancūziška bulka.
Viskas čia netikra.

4.

Ispanai kasdien geria vyną, tad aišku, kas jie tokie. Kai kas sako: jie geria po truputį. Bet kasdien gerdamas, daug nebeišgersi.
Net sėdęs pietaut, ispanas turi kuo skubiau išgert vyno, kad galėtų semt šaukštu. Nuo vyno ispanų akys blizgios ir pastėru­sios. Moterys mano, jog tai reiškia aistrą, tad pamačiusios ispa­ną ima visaip kraipytis. O ispanas griūva nuo žirgo ir miega.

5.

Vokiečiai geria alų ir mušasi. Kuo daugiau jie išgeria alaus, tuo didesnius darbus tariasi atlieką. Vynas vokiečiams – kaip ir lie­tuviams – pernelyg prašmatnu. Išgėrę vyno kai kurie vokiečiai net išmoksta važiuot dviračiu. O tai ten – labai nepadoru.

6.

Anglai mušasi tiek girti, tiek blaivūs. Bet vietoj šiltų rusiškų keiksmų čia tariamos šaltos mandagumo frazės.
- Jūsų moterys labai gražios, – sako man anglas.
- Jūsiškės irgi būtų gražios, jei nešnekėtų angliškai, – paaiški­nu. – Anglų kalba labai iškreivina žiaunas.
Anglas mąsto kažką angliško.
- Pusę pasaulio užteršėt savo kalba, – pastebiu. – Ar ne me­tas būtų atsiklaupt ir atsiprašyt?
Anglas sėdi. Anksčiau anglus išveždavo Amerikon. O ką da­bar daryt? Mosteliu patikėtiniams. Šie išveda anglą ir paridena laiptais Lietuvos pusėn. Tai angliškas humoras. Kitaip čia visa­dos liksi svetimas.

7.

Švedams net Švedijoj gražu. O juk šviesiam žmogui niekad ne­bus gražu ten, kur tamsu ir šalta.
Kitados ir Švedijoj būta šviesuolių, skelbusių, jog šiluma kaulų nelaužo. Visi jie krito prie Poltavos.

8.

Lenkams garbė svarbiau nei pinigai. Todėl šviesiu paros metu jie kovoja už teisingą Europą, o pinigus iš pravažiuojančių lie­tuvių atiminėja naktimis.

9.

Belgai – ramūs. Bet gavę į dantis susijaudina.

10.

Portugalai niekuom nepasižymi. Bet tai nereiškia, kad jie nieko negali. Yra net knyga „Mirtis Lisabonoje”. Vadinas, kažkas kažkada ten numirė.

11.

Latviai irgi Europoj. Kvailiui tai didelis juokas. O išminčiui – rūpestis: kaipgi taip galėjo atsitikt?

12.

Suomiai valgo medieną. Todėl visados tiesūs, rimti, o jų kalba dvelkia drožlėm.
Turtingi suomiai valgo popierių. Šie labai pasipūtę – važiuoja tik traukiniu. „Lėktuve nejaučiu žemės po kojom!” – tvirtina suomis. Nors pačioj Suomijoj taip pat nėra žemės. Tik sniegas.

13.

Estai valgo arklieną, kaip ir lietuviai. Tik estų arkliai ne tokie skanūs: kietesni ir kvailesni.

14.

Rumunai tupi ant stulpų ir skambindami varpeliais bando iš­vaikyt iš savo žemių piktąsias dvasias. O be reikalo! Nieko dau­giau ten nėra.

15.

Turkai savo svečius sodina ant kuolų. Puikus poilsis judriems naujiesiems lietuviams, nuolat besiskundžiantiems laiko stoka.

16.

Andoroje mėgstu žmones gąsdint. Juokdamasis sakau:
- Ogi ateisim ir užmėtysim jus kepurėm!
Bet tuoj surimtėju ir draugiškai priduriu:
- Gyvenkit!
Čia visados jaučiuos vyresniuoju broliu. Tai įpareigoja.

17.

Olandai gyvena žemiau jūros lygio, o lietuviai – tik žemiau skur­do ribos. Dažnai pasakoju olandams apie mūsų gyvenimo bū­dą. Šie labai pavydi.

18.

Bulgarams niekas nepranešė, kad ir jie gali būti Europai įdomus.
Net daktaras Basanavičius andai nerado Bulgarijos vizijos.
Užtat dabar pačių bulgarų niekas neberanda.

19.

Austrai skiriami prie kultūringiausių tautų. Kai kas nors negra­žaus nutinka Lietuvoj, sakoma: „Austrijoj tokie dalykai būtų neįmanomi!”
Tai tiesa. Eini per Austriją – nieko. Tik skamba simfoninė muzika, kurios neįmanoma klausytis.
Sviedžiu akmenį ir išdaužiu langą. Išlenda austras, pasižiūri į mane. Bet supranta, kad tokie dalykai Austrijoj neįmanomi, ir atgal įlenda.

20.

Vengrai, kaip ir lietuviai, dainuoja: „Anoj pusėj Dunojėlio…”
Man tai kelia didelį rūpestį.
- Jūsų Dunojus – mūsų Dunojus! – aiškinu.
Bet vengrai negreiti aukštus dalykus suvokt.
Aš tai žinau, kad visa, kas geriausia, turi lietuviškas šaknis.
Tokie gamtos dėsniai.

21.

Serbų religija tokia pat kaip ir lietuvių. Tik dievai kiti. Tikin­tiems tai kelia problemų. O netikėlis ir iš Serbijos gali grįžt be­maž gyvas.

22.

Slovėnai labai išdidūs.
Bet ne labiau kaip slovakai.
O slovakai labai slovėnai.
O juodkalniečiai nelabai makedoniečiai.
O Bosnijoj kaip Hercegovinoj, bet Hercegovinoj – priešingai…
Tautų katilas. Kartais ateina rusai ir viską sutvarko.

23.

Čekai draugiški. Bet jei vogsi jų mašinas ir snukius daužysi – draugystė greit išgaruos. Todėl čekais negalima pasikliaut. Kaip, beje, ir kitais europiečiais.
O jūs būkit man draugai ir tuomet, kai aš nedraugas! Išsišie­pusį, eurais aptekusį – ir Afrikoj mane priims.

24.

Liuksemburgas andai garsėjo savo radijum: šis padėjo mums vakarietiškas vertybes pažint. Bet dabar, kai visi žiūri televizo­rių, prarado garsą.
Toks senelis palei sieną dar laiko seną radiją, pakreipęs mūsųpusėn.
- Čia tam atvejui, jei Prunskienė pasuktų Lietuvą į rytus.
Žemai nusilenkiu tam šviesiam žmogui.

25.

Lichtenšteinas garsėja princais, o princai garsėja tuom, kad pri­sigeria kaip lietuviai ir ne pas tą princesę nubunda. Tatai ten vadinama nuotykiais.
- Anoks jau čia nuotykis į lovą atsigult! – baruos.
Princai tik raudonuoja: o ką daugiau mums veikt?
Susodinu juos apie laužą keturiom eilėm ir pasakoju, kaip plikom rankom kyšį paimt ir kaip su šakėm teisybę apgint…
Kaip Prezidentą apkalt ir šūdą malt…
- Bet užvis smagiausia, vaikinai, – tautą vairuot!
Tie vargšai – tautos neturi! Todėl paaiškinu:
- Tauta kaip automobilis. Prezidentas gali ją į rytus ir vaka­rus sukiot. Bet užsimanęs gali ir atbulom varyt. O supykęs – suskaidyt kaip kelmą. Sulipdai iš gabalų – ana vėl kliba. Gera tauta didelis džiaugsmas!
Blizga princų akutės. Gal ir pramoks manierų…

26.

Vatikane teiraujuos Dievo aplinkos žmonių:
— Kuom jūs, gerbiamieji, galit Europą nustebint?
Pasakoja apie krikščioniškas vertybes, bet aš pertraukiu lita­niją.
— Dievas ir Lietuvon kartais užsuka. Jūs man tautinį savitu­mą parodykit!
Tie skėsčioja rankom. Parodau jiems trijų pirštų kombinaciją.
— Ar žinote, kas tai?
Nesako, bet jaučiu, kad žino. Vadinas, ne beviltiški.

27.

Vatikane vėl atlieku eksperimentą: prabėgu su fakelu, skardžiai rėkdamas:
— Tvarka bus! Nusipelnėte gyventi geriau!
Veltui laukiu, kol susirinks minios… Runkeliai čia išrauti. Li­kęs vien elitas.
Skausmas spaudžia man širdį – kada nors ir Lietuvoj taip bus…
Tai artima rojaus sąlygoms. Skirtumas toks, kad rojuj grindi­nys dar išklotas persiškais kilimais.

28.

Danai visados gyveno geriau nei lietuviai. Tai erzina.
— Jūs, danai, labai pučiatės, – priekaištauju.
— Nesipučiam, – teisinasi.
— Tai pūskitės!
Praduriu padangas ir pabėgu.

29.

Rusijoj visados jaučiuos europietis, todėl šneku su ryškiu ak­centu:
- Žinau jūsų kraštas. Sostinė Ryga.
Įdomiausia čia tai, kad rusams, kaip ir lietuviams, labai ne­patinka, jeigu jų sostinę pavadini Ryga.
Dėl ko tas miestas toks nemalonus? Nežinia.
Bet gerai, kad esam ne latviais gimę.

30.

Rusai garsėja rusiška muzika, o kai kurie lietuviai, ypač šviesie­ji, negali tos muzikos pakęst. Tuom naudojasi gudrūs europie­čiai. Kai šviesieji savo tamsiais darbeliais ten įgrysta, europietis paleidžia rusišką muziką. Šviesuoliai bimpt aukštielninki ir stirena kojelėm.
Kitaip visuos paeuropiuos jie šliaužiotų su beisbolo lazdom dantyse.

31.

Ukrainiečiai garsėja barščiais, užtat jų nenorima Europos Sąjungon priimt. Mat valgant barščius kyla noras dainuoti rusiš­kai, o neprivalgius – eiti su šakėm.
Kiviai, avokadai, brendis – veikia priešingai. Bet ukrainie­čiui sunku prie tų dalykų priprast. O brendis su kava ten galėtų būti įvestas tik įvedus NATO dalinius.

32.

Kroatai mums labai artimi. Sėdim bare, staiga toks džindžičius klausia:
- Kur buvai prapuolęs?
- Visados čia sėdėjau, – paaiškinu.
Pakeliu taurę – tada jis prapuola man iš akių.
Paskui abu atsirandam. Tik jau kitoj vietoj ir kitokie.
Mes nesistebim. Kieksyk Europoje atsirasdavo ir vėl prapul­davo mūsų tautos! Aišku, prancūzas to niekad nesupras.

33.

Europos taksistai kvailesni kaip mūsiškiai. Pasakai lietuvis esąs, o taksistas:
- Sabonis!
- Maironis! – atkertu.
- Sabonis!
- Jakavonis ir Pavilonis!
- Sabonis! Sabonis!
Paprašau, kad pasuktų į nuošalų kelią…
Policija vis tiek Sabonio ieškos.

34.

Albanų, kaip ir lietuvių, didžiausia svajonė – kad Prezidentas jiems keltų atlyginimus ir pensijas.
Tai tas ir kelia.

35.

Norvegui silkė brangesnė už Europą.
Svajoju: o kad lietuviai ką lygiai brangaus turėtų!

36.

Airija bene labiausiai panaši į Lietuvą. Kur žvelgsi – visur pilna avinų.

37.

Šveicarai gamina laikrodžius su sūriu. Šiuos perka nežinantys kur dėt pinigus naujieji lietuviai.
Tai – Europos saulėlydis.