Pasaulio sutvėrimas
lapkritis 14, 2008 12:55 am PrisimynimaiTekėjo laikas kaip vanduo
Ant kranto irklais mes mosavom.
To laiko nieks neatiduos,
Bet niekas ir nereikalavo.
Šviesiu keliu į tamsią naktį
Ten žengė moterys ir vyrai…
Tariau supykęs: “Nu i nakuj!”
Ir tamsą nuo šviesos atskyriau.
“…- tai kaip tai pavadint? Gal varpa?” –
Nedrąsiai ištarė Kudirka.
Atsiliepė Vidūnas: “Dar ko!
Blogiausiu atveju tai birka”.
Pasiūlė Mažvydas: “Gal penis”, –
Išėjo rimtesni iš menės…
Ir kai atrodė – viskas, ribos!..
Staiga Adomas tarė: “Bybis”.
Menu, ilgai tada galvojom:
O kaip tą vietą pavadinti,
Kuri yra tarp damos kojų
Ir vyrui it žvaigždynai spindi?
Barškėjo žodžiai neįdomiai,
Sakytum stagarai į stiklą…
Bet atsistojo vėl Adomas:
“Tatai pyzda vadint pritiktų”.
Taip liko. Ir tiktai Janonis
Kurs buvo iš visų jauniausias
Pakėlęs ranką tyliai klausė”
“O kaip tatai kirčiuosim, ponai?
Ar antrą skiemenį, ar pirmą,
Kad buduaruos nesuklysti?..”
Adomas kaip kirviu nukirto:
“Ten ne kirčiuoti reiks, o pisti!”
Mes daugel metų santykiavom –
Tokie laikai, vaikeli, buvo.
Besantykiaudamas galą gavo
Ne vienas čia brangus lietuvis.
Dabar jau niekas nebedrįsta
Naujajam mokslui prieštarauti:
Geriau yr vieną kartą pistis,
Nei šimtą sykių santykiauti.
Lauke, prie žydinčių alyvų,
Ir ant šiaudų, ir kur pakliuvo,
Nelyg primatai – primityvai –
Nes sekso technikos nebuvo.
Šampano, vaike, dar įliek –
Už narsą taurę aš keliu:
Tamsybėj skendom, o vis tiek
Sudūrėm galą su galu.
Loading ...
klassssssssssss :
Data: rugpjūtis 3, 2010 @ 8:51 am
LABAI TAUTISKAI klaasiska. Prilygsta Maironio Trakams, kada keleliu kulniavau pro Trakus:)
Anuška :
Data: spalis 31, 2010 @ 6:06 pm
Juozai, jei akis pakelsi nuo stikliuko,
Ir jei teiksies paklausyt manęs,
Pasakysiu, kad nors tavo bajeris ir bukas,
Bet priverčia žvengti iki ašarų pilnas sales.
Tad dėkoju tau už taiklų žodį,
Nors man dūšios juo ir nepaguodi.
Meilė, bučkis, rublis ir baronka
Na ir, žinoma, bučiuoju tamstos ranką.
MIAU :
Data: rugpjūtis 13, 2011 @ 12:41 am
Geriausias eilėraštis pasaulyje.
Lina irklavimas Trakai :
Data: lapkritis 16, 2015 @ 9:02 am
Juozai, tie Tavo bajeriai…nepasensi Tu, vaikine, niekada: koks buvai, verčiantis visus iš koto savo juokais, toks ir būk toliau, nes toks šitoj sugedusioj kompiuterinėj visuomenėj mums visiems esi labai reikalingas…O gal galėtum sudėt eilėmis, pvz., tą nuotykį, kur irklavimo stovykloj prie Skaisčio ežero naktį visas pulkas ėjom obuoliaut į didelį vienkiemio sodą, galvojom, kad jis apleistas, o ten netikėtai išdygo su lazda šeimininkas, visi dėjom į padus, o Tu likai stovėt, nes norėjai šeimininkui paaiškinti, kad sodą vis dėlto prižiūrėti reikia, jei jau jį turi…kaip ten Tau baigėsi, kiek nori, tiek ir papasakosi. Eilėraštis išeitų geras, manau. Pradžia gali būti ir tokia: vieną naktį prie Trakų ėjom skinti obuolių. Švietė sau ramiai mėnulis, viską matė tik Dievulis. Obuoliai auksiniai, skanūs, sypauja laimingos panos…Tik staiga…o toliau pasakok Tu…Sėkmės,Juozuk, Tau visur, kur tik bebūsi!!!