O pabudau aš ankstų rytą
Prie kelio, pamirštas visų.
Į mano sielą sniegas krito,
Ir tapo sieloje šviesu.
Ir taip man sieloje nušvito,
Kad nebreikėjo žiburių.
O žmonės ėjo vis į rytus
Tą rytą pusę keturių. Skaityti tęsinį…
Giesmę atimk iš paukščio,
Trobele atimk iš meškos,
Atimk iš senelio šaukštą –
Tegu jis danguj ieškos.
Tylą atimk iš drugelio,
Spalvą atimk iš dangaus,
Atimk iš keleivio kelią –
Tegu pakelėj galą gaus. Skaityti tęsinį…
Atrodė: bus pats geriausias ir pats gražiausias. Toli nuplauks.
O jis keletą metų plūduriavo drumzlinuose vandenyse ir štai jau grimzta į Lukiškes.
Protingam seniai aišku: nusikaltimų daugėja todėl, kad gerai dirba policija.
Kvailiui mįslė: kodėl negalėtų blogiau dirbt?
Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas… Ūkininkas, bedarbis, klierikas ir deputatas… Savo tėvą, dorą ir darbštų lietuvį, stvėrė už gerklės, užtvatijo negyvai ir pakasė po kriauše.
Jei atsivertęs laikraštį ieškai vien kriminalinės kronikos, ar gali vadintis asmenybe?
Gal esi tik asmuo, kurio ieško peilis arba policija?
Pasodinau santarvės ąžuoliuką, palaisčiau — dabar viskas bus kitaip!
Tu išrovei, nusitašei kuolą ir skėlei man per pakaušį.
Kas man tie jūsų kibiai ir babiliai, sąmatos ir šemetos…
Greitai varnėnai parskris!
Aišku, būtų gerai, kad Lietuva nesugriūtų, nes kurgi tada anie nutūps…
Išeinu į Lietuvą ir imu grobstyti valstybės turtą.
Aišku, nesu aš didis, aukštai nepasiekiu, tad sugraibau, ką radęs po kojom: tuščią butelį, seną plytgalį, porą nuorūkų…
Susikemšu į kišenes ir švilpaudamas grįžtu namo.
Sidabriniai lietaus siūlai pririša debesį prie kiaulės ir mums jau vaidenasi, neva Lietuva – Marijos žemė…
Bet apsidairykim! Juk tas pats ir Paryžiuj, ir Romoj…
Tik niekas ten nekelia triukšmo.
Loading ...