MANO VAMZDIS
gruodis 23, 2007 2:58 pm Už ką? (1987)Nežinau, vamzdi, aš, kam tu skirtas,
Juk radau griovyje šalia kelio.
Tu gulėjai ant šono pavirtęs
Atsisukusiais vario varžteliais.
Negražus, susisukęs it lankas,
Pačiame vidury žvirblių pulko
Tu gulėjai nuliūdęs kaip rankena,
Visas apkrėstas kosminėm dulkėm.
Gal esi tu iš mano žvaigždelės,
Kur sapnavos kadaise, nukritęs?..
Gal tai tu žemės ūkį iškėlei
Į naujų reikalavimų sritį?..
Gal tu brolis buvai radiatoriaus?
Gal buvai karbiuratoriaus žentas?
Gal žingsniuojantis ekskavatorius
Vien tik tavo dėka priekin žengė?
O galbūt, vamzdi, tu kažkada
Gaminai krūmuos skystį nešvankų?..
Bet tikiu aš – tai buvo klaida,
Ir tikiu – tau sapnuodavos dangūs…
Nežinau aš tavos praeities –
Gal jaunystę praleidai šasi?..
Neprašau aš tavęs išsitiest,
Man tu geras toksai, koks esi.
O šiandieną tu vazoj krištolo
Ant spintelės manam miegamajame,
Kai aš dirsteliu droviai iš tolo,
Panašus man tu į Magomajevą:
Kai pro atvirą orlaidę vėjas
Tartum paukštis įskrieja kas rytą,
Uždainuoji tu tembrais Orfėjo,
Ir antruoju balsu aš tau pritariu.
Metai eis… Ir visai nebaisu bus
Iškeliauti į amžiną tamsą,
Jei gyvenime rado žmogus
Tą vienintelį – savąjį – vamzdį.
Loading ...