RSS

JŪRATĖS RAUDA

3:02 pm Už ką? (1987)

Žodžiai Birutės Ramanauskienės

Į žydrąjį tolį vis plaukia laivai,
O tu prieš savaitę ir vėl paskendai,
Taip šalta ir tuščia manojoje sieloj,
Ant kokio tu dugno guli, mano mielas?

Ar tu dar sparnuotas, ar siela dar skrenda,
Gal mėtosi prie gastronomo ant slenksčio…
Kalbėjo, kad matė tave prieš savaitę
Nuo Gintaro Kranto nužengiant į laivą.

Kokiuos tu baruos taip darbuojies sunkiai,
Lyg senas baudžiauninkas, raudamas runkelius,
Be išeiginių dvi pamainas dirbi
Kas parą, nors kojos ir kepenys virpa.

Jei nebežinai, kur šį rytą pabudęs,
Išplauki ant kamščio iš svetimo buto…
Alaus žigulinio drumstąja puta –
Atplauk tarsi marių valdovo dvasia.

Nei dievas, nei žmonės – aš klausiau – nežino,
Už nuodėmes kokias tave prirakino
Tarsi Prometėją prie Gintaro Kranto,
Kur mėlynas paukštis jau snapą galanda.

Bet Gintaro Krantą jau daužo Perkūnas.
Išplauki, Kastyti, išplauki iš liūno,
Kaip žvejo dukra aš mojuoju ant kranto –
Bet kelio Kastytis atgal neberanda.

Kai tu sušvytėsi melsvąja ugnim,
Surinksiu aš pelenus savo širdin,
Šaka įrašysiu į vandenis Letos:
Jis sudegė čia. Kaip žvaigždė. Kaip poetas.

VN:F [1.2.0_562]
Rating: 10.0/10 (5 votes cast)


Palik komentarą

Komentaras

Įraše galima naudoti šias žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Perspėjimas: Visi komentarai paskelbiami tik po moderatoriaus patvirtinimo.