Gyvasis klasikas Juozas Erlickas

Parašysiu Eilėraštį kreivą
Ketvirtadienio naktį, kai lis,
Tartum grįžęs iš fronto kareivis
Eis pavargęs per Lietuvą jis.

Ak! Ne jam ten lakštingalos gieda,
Ir ne jam skamba ten pianinas,
Ir prie stalo nelieka jam vietos,
Kai frakuotus svečius susodina.

Kai svečiai – o plačiai! – uždainuoja
Apie tai, kad jie gimę lietuviais,
Eilėraštis baikščiai sustoja,
Tartum laukdamas – nugaron – šūvio.

Jie – į kovą! Pirmyn! – traukia garsiai,
Ir mosuoja kardais popieriniais…
Eilėraštis liūdnas prie vartų,
Tartum būtų netekęs Tėvynės.

Kai svečiai, nuo dainų pasigėrę,
Kviečia brolius žirgelį balnoti,
Iš pakampių šešėliai, kaip žvėrys,
Renkas, sukas aplinkui pajuodę…

O prie stalo – garsiau: už Tėvynę
Eik šalin! Negailėsime nieko!..
Tas pirmasis, o tas – paskutinis…
Ir Eilėraštis vienas palieka.

Ir nueina jisai žemės plotais,
Kur Tylos gelmėje – žiburys…
Žiūri naktį našlaitė kuprota
Ten į tamsą… Ten neišvarys…

Patiko? Pasidalink su draugais!

•