Netvarka miške
rugpjūtis 26, 2008 3:45 pm Aš moku augti (2003)
Skrenda baltas kaip paršiukas
Debesėlis – iš tenai
Leidžias pienių parašiutais
Boružės vaikai.
Pro žiūroną juos barsukas
Stebi, rodo savo žmonai.
Ta matuojąs naują suknią -
Kaip ruduo geltoną.
Repetuoja Lapės sūnūs
Zuikio pagrobimą.
Vakarienę verda krūmuos
Lapės brolis Grimas.
Lošia Kurmis ir Tilvikas
Šachmatais prie kelio.
Vietoj rikių – du sutrikę
Perkūno oželiai.
Bėga pieva du šešėliai
Į svečius prieš vėją
Pas tą bitę motinėlę -
Kiaulpienių melžėją.
Bet po ąžuolu trimitą
Pučia Vilkas Grigaliūnas -
Šiandien reikia apsvarstyti
Voveraitės sūnų.
Mat jis vakar per medžioklę
Drįso ant šakos pašokęs
Riktelt: „Gelbėkis, Zuikiene!” -
Dingo Vilko vakarienė.
Vilkas skelbia: „Punktai du -
Duot jam šimtą voverykščių
Ir penkiolikai parų
Kurmio bokštan uždaryti.
Šoksi tu nuo šiol tiktai
Ten, kur įsakys vilkai!
Nuomonę kas turi kitą —
Prašom, – žiojasi, – į vidų…”
Vilkas didelis teisėjas,
Jo nasrai kaip teismo salė.
Zuikis, į svečius užėjęs,
Grįžtų ryt pro kitą galą.
Bet svečiuotis nieks nenori,
Tik ausim iš baimės ploja.
Kurmis – požeminis, storas
Voverykštėm užsimoja.
Ogi voveriukas šonan
Strykt – jau iš viršūnės žiūri
Ir taikliu šūviu kaštono
Vilkui numuša kepurę.
Ką tu įsakyt gali,
Nors esi ir Grigaliūnas,
Tiems, kas skraido dangumi
Ar pušų viršūnėm!..
Loading ...