Atsitikimai
lapkritis 7, 2009 Šeštadienio mintys Nėra komentarųPrisimenu, buvau į gyvenimą išėjęs…
Ten gerai, kol nepripranti.
Pripratęs imi jaustis kaip namie, ir tau parodomos durys.
a WordPress rating system
Prisimenu, buvau į gyvenimą išėjęs…
Ten gerai, kol nepripranti.
Pripratęs imi jaustis kaip namie, ir tau parodomos durys.
Būna, koks veikėjas mikliai it beždžionė užsikeberioja į tokias aukštybes, iš kur net žmonių nebematyt.
Stebimės: ko jis ten tirta įsitvėręs? Ko nieko nedirba? Net apsidirba!
Ogi pabandykim patys nors ant kamino užsiropštę pasiskeryčiot!..
Deja, užuot pasidžiaugę kitų pasiekimais, tik ir laukiam, kad greičiau nudribtų.
Žmogus prie visko pripranta – pripras ir prie blogo gyvenimo.
Sunkiausi – tik pirmieji keturiasdešimt metų. O paskui atrodys, kad taip ir turi būt.
Kai priartės rinkimai, steigsiu Prisidirbimo partiją. Mes prižadėsim, kad prisidirbsim. Ir taip bus.
Tik ar patikės rinkėjai? Tiek primeluota.
Bet, kitais patikėję, tai vėl patys prisidirbs.
Tujen stebiesi: kodėl pasirenkami neapgalvoti antikryziniai sprendimai?
Aiškinu: jei vyrui amžiaus vidurio kryzė, kitos kryzės jam ne galvoj.
O daugelis valdžios vyrų yra būtent tokio amžiaus.
Jei nelaimės pas jus nevaikšto po vieną, vadinasi, esat dar labai laimingas.
Kiek tokių, pas kuriuos jau niekas nebeateina!
Dažnai girdėt, žmonės skundžiasi: neturiu sveikatos.
Negirdėjau, kad skųstųsi: neturiu kultūros.
Arba kultūros čia visiems per akis, arba niekam jos nereik.
Vis dėlto jei netyčia pakliuvęs į koncertą išmušėte dantis ne pianistui, o pianinui – metas susirūpinti.
Jei koks asmuo pareiškia: aš nuolat galvoju apie tave…
Išsiaiškinkite, ar ne iš specialiųjų tarnybų. Gal esate ko prikrėtęs?
O jei tai jaunas, naivus žmogus, įspėkite, kad tučtuojau liautųsi.
Jūs juk pats nuolat galvojate apie save. O kas iš to? Tuščias laiko leidimas.
Nėra sveikatos? Nesielvartaukite dėl to, ko neturite. Turėdami bene vertinote?
Jūsų prasta sveikata – brangiausias turtas daktarams. Džiaukitės darydami gera kitiems.
Bet jei galite įrodyt, kad tėvai ar seneliai turėjo sveikatos, valdžia privalo ją grąžint.
Pastebėjau, kad valdžios įstaigose daug kurčnebylių ir toli pasilikusių nuo proto. Atėjau pasiklaust, kaip iš nedidelės algos didelį turtą susikraut, – nei girdi, nei suvokia.
Žinoma, klientui nelengva su tokiais.
Bet juk svarbiausia kitkas – neįgalūs čia jau nėra diskriminuojami.