Gyvasis klasikas Juozas Erlickas » Prisimynimai

Bėgančio laiko fragmentai

Juozas — Tue, 07 Sep 2010 10:42:18 +0000

1.
Jau atsispindžiu veidrody blogiau
Nei veiduose žmonių…

2.
Pakaušy brydė ne žvėries,
Ant sutuoktinės kam baries?..

3.
Nebegaliu aš ėst mėsos: keptos, rūkytos…
Ėsk šūdą!

Pastebėjimai ir pamokymai

Juozas — Wed, 25 Aug 2010 08:00:47 +0000

Tu prie stalo nesriaubk tartum kiaulė -
Sukramtyk ir nuryk kuo gražiau.
Pamatysi – puikesnis pasaulis,
Jei nors viena kiaule ten mažiau.

Neskubėk, nors ir didelis tempas -
Kur nubėgsi ir kas gi ten lauks?
Tęsk pietus ir popiet… Štai jau temsta -
Ir pati vakarienės pašauks.

Kvepia sviesto rasa ir mairūnas,
Ant keptuvės paršelis tuoj žviegs.
Ji pašauks! Na, o jeigu… Taip būna -
Nepašauks… Tai nušauk ją. Ir tiek.

Prisiminimai apie tremtį

Juozas — Wed, 18 Aug 2010 07:33:24 +0000

Lietuvom sieveriom labadam,
Tundorlo sargybar gybar sorgi.
Lietuvom okulėm aidaidam -
Negalėm ninijam dupelmorgi…

O lietūbel krandam toletūpi! -
Kolyman damagan sūli mūli!..
Sardarban žūvi lapi žievūpi,
Kaulaman toliman doledūli…

Šaltiniai

Juozas — Wed, 11 Aug 2010 08:12:20 +0000

Tau – geras būdas, tau – geras stilius.
Man – anei stiliaus, anei būdos.
Ir piniginėj, ir smegeninėj – štilis!
Ko siekti? Sakot: lazdos.

Tai ir pasieksiu, stosiu prie plento,
Šiaurūs Uralo vėjai čia gaus…
Kai pamatysiu jauną studentą,
Mušiu per galvą, kol galą gaus.

Pasiryžimas

Juozas — Thu, 29 Jul 2010 06:27:24 +0000

Kai aš pasenėsiu,
Tai aš sudurnėsiu.
Būsiu didis ponas -
Durnių čempionas.

Iš visų viršiausias,
Nes visų durniausias.
Bus galva tuščia kaip rėtis,
Eis visi manim gėrėtis.

- Ot tai durnas šitas! -
Taip sakys mergytės.
- Ot tai šitas bukas! -
Taip sakys berniukai.

- Vai tai durnas kaip domkratas! -
Šauksiu pats save pamatęs -
Bukagalvis subingalvis
Savo laimės kalvis.

Sezono atidarymas

Juozas — Tue, 27 Jul 2010 12:23:31 +0000

Žibuoklių ir girtuoklių nutupėti
Čia tėviškės šlaitai ir idealai…
Lakštingala jau gali nečiulbėti,
Tačiau negert degtinės ji negali.

Pakalnėj žydi obelys kaip nosys
Ir sprogsta vyrai tartum pumpurai…
Man dar ilgai tas vakaras sapnuosis
Ir bus man tam sapne labai gerai.

Pašnekesys su giesminyku

Juozas — Wed, 21 Jul 2010 08:00:04 +0000

„- Kur bėga Šešupė?” – „Tai bene man rūpi!
Užėjo ant seilės – ir surimavau…
Taip šneka viršūnėje beržo nutūpęs
Maironis: – Rimtai to nevertink, sūnau.

Rašiau, nes norėjau, kad mergos mylėtų,
Man tiko čigonų švelni gitara.
Vienoj rankoj – taurė, kitoj – cigaretė,
Širdy – gaspadinė, riebi ir tyra.

Ak, kas gi ten kriokia it skerdžiamas veršis? -
Tai Vaižgantas vemia už dvidešimt su…
Tada negalvojau: aukštyn sielos veršis,
Kada jūs klausysitės mano balsų.

Drebėdams kaip lapas pabusdavau rytą
Ir gelbėjo vien tik alus, ne malda…
Tai toks buvo vaizdas. O įvaizdis – kitas,
Nes žmonės čia tamsūs gyveno tada.

Praėjo kiek metų!.. O viskas kaip buvę
Ir tęsiasi mūsų kvailoki darbai.
Į kairę, į dešinę žvelgsi – lietuviui
Nuo įvaizdžio vaizdas atšokęs labai.”

Taip kalbėjo…

Juozas — Wed, 14 Jul 2010 16:06:21 +0000

…Jau saulelė atkopdama svietą:
Metas tau!
Ar bebus ant to svieto man vietos,
Nebžinau.

Bus gražu. Didis balius čia bus gal
Kaip kine.
Ausyse Dievo moterys dūzgia
Ne mane.

Tuoj broleliai artojai baran stos
Šieno pjaut.
Ir sesulės… Tiktai į mane joms
Nusispjaut.

Kai pavasaris skelbs Dievo žodį:
Drabadam!
Į mane tik lazdynu parodys -
Tai ne tam.

Ir paskendęs prabils tuomet varpas:
Din dilin!
Ir išmuš tris kartus mano vardą -
Eik šalin!..

Toks ruduo

Juozas — Thu, 01 Jul 2010 06:55:53 +0000

Šalta spalio saulė – į snukį.
Namų šiluma – pro duris.
Pakeičiau aš tau žemės ūkį,
Tik žemės tu – neturi.

Žemės tik tiek, kiek po kojom,
Tiek, kiek parpuolęs randi.
Toj žemėj vieni sulapoja,
O meta lapus – kiti.

Belapiai lapnoja lapuočiai -
Raudoni, geltoni, pikti…
Ak, viską aš tau atiduočiau,
Bet išnešė viską kiti.

Važiuoja Europon jau stogas,
O kelią jam rodo špyga…
Skaitysiu aš tau epilogą -
Lapus meta mano knyga.

Liks viltys – kaip valkatos valtys,
O valtis praryja vanduo…
Ieškai kaltų, bet nekaltas
Niekas. Net šitas ruduo.

Tarp dviejų aušrų

Juozas — Thu, 24 Jun 2010 06:45:38 +0000

Jau nebematau pro langą žiburių
Nei juodųjų šmėklų geltonų akelių
Anei vieno kelio šiąnakt neturiu
Rašomojo stalo mėlynoj stotelėj.

Mano lempos gaubtas – semaforas žalias
Valkatai pieštukui kelio neparodo
Tolsta išgalvotos ir miglotos šalys
Ir ant vartų pilkos rudeninės grotos.

Iš galvos išeisiu – o galvoj tik rūkas
Ir virtuvėn grįšiu nerašytais raštais
Tartum garvežys ten švilps arbatinukas…
Gal ir išvažiuosiu į kitokį kraštą…